| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką, nes nuo 2015 m. iki 2019 m. alkoholinių gėrimų suvartojimą sumažino net 17 proc. Į penketuką patenka ir Estija, sumažinusi alkoholio suvartojimą 25,6 proc., Kirgizija – 21,1 proc., Ukraina – 17,6 proc., Rusija – 11,8 proc.
Lietuvoje 2000–2015 m. esminių pokyčių nebuvo, bet 2019 m. padėtis pagerėjo ir nuo 15,4 litro sumažėjo iki 12,8 litro gryno alkoholio vienam gyventojui.
O kada žmonės pradėjo vartoti alkoholį?
Kadaise buvo pastebėta, kad, beždžionėms ir pusbeždžionėms suėdus nukritusius pernokusius vaisius, jų perrūgusios sultys suteikia malonų apsvaigimo pojūtį. Todėl ir žmogus mėgo alkoholį ir įvairiais būdais stengėsi jo prasimanyti.
Daugelis archeologų sutinka, kad vynas iš vynuogių buvo gaminamas jau prieš 10 tūkst. metų, o midus ir alus pradėti gaminti dar anksčiau. Tai liudija maždaug 8 tūkst. metų senumo piešinys ant vienos olos Ispanijoje. Piešinyje pavaizduotas vyras, kopiantis medų iš avilio, esančio prie kalnų plyšio. Vienoje rankoje jis laiko indą, o bitės skraido aplink jį.
Na, ir kas? O tas, kad medus, įmestas į vandenį, po kurio laiko pradeda rūgti ir vandenyje atsiranda alkoholio. Taigi, jei žmonės turi supratimą apie medų, tai netrunka suvokti alkoholio gamybos technologiją. Konkrečiai – midaus išgavimą.
Kai kurie istorikai mano, kad priešistoriniai klajokliai iš grūdų, pamerkę juos į vandenį, pradėjo išgauti alų anksčiau, negu sumąstė iš grūdų kepti duoną.
Žinoma, kad Mesopotamijoje vyną gamino iš palmių. O senovės egiptiečiai net išrado šiaudelius – per juos siurbiant alų, į burną nepatenka grūdų nuosėdų. Egiptiečių tekstuose, beje, jau nagrinėtos ir problemos, susijusios su nesaikingu alkoholio vartojimu.
Babiloniečiai mokėjo pagaminti net 20 alaus rūšių.
Senovės graikai taip mėgo alkoholį, kad net turėjo vyno dievą – Bakchą.
Senovės keltai, gyvenę dabartinės Didžiosios Britanijos teritorijoje, taip pat gamino alų.
Ankstyvaisiais vidur-amžiais Europoje daug gerta alaus, midaus ir saldaus, stipraus vaisių vyno. Vikingai, gerdami alų, aukštesnėje apsvaigimo stadijoje tarėsi bendraują su savo dievais...
Bičių vašką, rūgimą greitinantį produktą, mielės pirmiausia pakeitė vietovėse prie Hedebiu miesto (Šiaurės Vokietija). Vietovėse aplink Reino upę daugiau gerta vyno.
Viduramžiais dauguma Europos vienuolynų gamino nemažai alaus ir pardavinėjo jį. Kodėl vienuoliai taip rūpinosi alaus gamyba?
Alus buvo gaminamas, norint pagardinti kuklų ir nelabai skanų vienuolių maistą, ypač pasninko metu. Kadangi bažnyčios įstatymai nedraudė tokių gėrimų, tai buvo puiki išeitis. Istorikai nustatė, kad vienam vienuoliui per dieną buvo leidžiama išmaukti iki 5 litrų alaus.
Pačioje 16-ojo amžiaus pradžioje atsirado degtinė. Kadangi iš pradžių ji daugiausia buvo vartojama kaip vaistas, buvo vadinama aqua vitae – gyvybės vandeniu. Tarp kitko, Skandinavijoje degtinė ir dabar vadinama akvavitu! Degtinės išradėjų teisę ginčija tie, kurie jos daugiausia išgeria – rusai ir lenkai.
Pastebėtas dėsningumas – pietinėse šalyse žmonės augina vynuogių ir iš jų daro vyną.
Vidurinėje klimato juostoje auginami javai ir iš jų daromas alus.
Šiaurinėse platumose irgi auginami javai, bet iš jų daroma degtinė.
Parengė Jūris Dabašinskas
0 0 0 0 0 0 0 5 0 0
1 1
0 0 0 0 0 2 0
0 0 0 1 0 0 1 0 0 0 0 0 8 0 0 0 0 7 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
