Kada bakterijos ir kiti organizmai – mums į naudą?

Nors bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai skamba kaip nepageidaujami ir nemalonūs dariniai, kuriuos norisi kuo greičiau pašalinti iš savo organizmo, tačiau mokslininkai ragina suklusti – šios kolonijos tam tikrais kiekiais yra vienos svarbiausių sveiko žarnyno rodiklių norint turėti gerą sveikatą.

Kaip sako Kolumbijos universiteto Slaugos mokyklos strateginių ir inovacinių tyrimų prodekanė Elizabeth Corwin, plačiąja prasme šios organizmų kolonijos vadinamos mikrobiota – tai milijardai mikroorganizmų, kurie mūsų organizme atlieka skirtingas funkcijas: nuo maisto skaidymo iki vitaminų sintetinimo. Šie organizmai veikia ir stiprina visą imuninę sistemą: naikina blogus patogenus, taip apsaugodami nuo ligų, prisideda prie žaizdų gydymo ir pan.

Kiekviename žmogaus kūne gyvena nuo 10 iki 100 trilijonų mikroorganizmų, kurių yra daugiau nei 1000 skirtingų rūšių. Šie organizmai gyvena daugelyje skirtingų žmogaus kūno vietų, pavyzdžiui, odoje, žarnyne, burnoje ir kt.

Kaip sako Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) infekcijų, imuniteto ir kvėpavimo takų medicinos skyriaus profesorė Sheena Cruickshank, rūpinimasis savo mikrobiota gali padėti sergant daugeliu ligų, pavyzdžiui, alergijomis, astma bei kitomis autoimuninėmis ligomis. Ne veltui daugelis gydytojų jau seniai kalba, kad didžiausia mūsų imuniteto dalis, net apie 70 % telkiasi žarnyne.

Mikrobų įvairovės svarba
Kaip teigia E. Corwin, svarbiausa, ką reikia daryti norint pagerinti savo žarnyno sveikatą, yra plėsti jo mikroorganizmų įvairovę. Tai padaryti galime valgydami kuo įvairesnį, skaidulomis praturtintą augalinį maistą – kuo daugiau daržovių ir vaisių. Gerosios žarnyno bakterijos ypač mėgsta skaidulas, kurios skrandyje nesuvirškinamos, todėl keliaudamos virškinimo traktu, surenka blogąsias bakterijas ir išvalo žarnyną.
Taip pat mūsų žarnyno mikrobiotai yra naudingas ir fermentuotas maistas, kuriame laktofermentacijos metu maiste esančiu cukrumi ir krakmolu besimaitinančios natūralios bakterijos sukuria pieno rūgštį. Šio proceso metu maistas yra natūraliai konservuojamas, sukuriami virškinimui itin svarbūs ir naudingi fermentai, B grupės vitaminai, omega-3 riebalų rūgštys ir įvairių atmainų probiotikai.
Kaip pabrėžia profesorė Sheena Cruickshank, dabar gausiai vartojami sintetiniai probiotikai nėra tokia gera mintis kaip gerųjų bakterijų praturtinimas maistu, kai kurie tyrimai įrodo, kad probiotikų nauda nėra tokia didelė, kaip skelbiama.

Streso mažinimas

Žarnyno sveikatai didelę įtaką daro ir nervinė sistema, nes jos glaudžiai susijusios. Dėl patiriamo streso gali pablogėti virškinamojo trakto gleivinės kraujotaka, regeneracija, atsirasti sekrecijos pokyčių, padidėti žarnyno pralaidumas, dėl kurio į žarnyną yra praleidžiama daugiau blogųjų bakterijų. 
„Didelis kortizolio kiekis, kuris yra vienas iš mūsų streso hormonų, iš tikrųjų gali padidinti jūsų žarnyno nesandarumą“, –  pridūrė E. Corwin.
Jei patiriate didelį stresą, jūsų žarnynas gali būti nutekėjęs, kas reiškia, kad bus blogiau įsisavinamos naudingos medžiagos iš maisto, didės blogųjų bakterijų skaičius, o nuo to bendrai silpnės imuninė sistema.

Gali padėti ir naminiai augintiniai

Smagi žinia ta, jog ekspertai teigia, kad naminių gyvūnų, o ypač šunų, laikymas namuose padeda praplėsti savo mikrobų įvairovę.

E. Corwin pažymi: tyrimai įrodo, kad šunys dalijasi savo mikrobiota su visu namų ūkiu, kas reiškia, kad apsikeitimas bakterijomis su savo augintiniu gali būti naudingas sveikatai. Daugiau skirtingų bakterijų – stipresnis imuniteto atsparumas.

Taigi, norint pagerinti savo žarnyno sveikatą reikia valgyti kuo įvairesnį, skaidulomis ir gerosiomis bakterijomis praturtintą, maistą, atrasti būdus, kaip sumažinti kasdien patiriamą stresą ir įsigyti naminį augintinį!