Kad skyrybų drama vaikams būtų kuo mažiau dramatiška

Ką jaučia ir išgyvena vaikai vykstant skyryboms ar po jų?

Šeima, jos dinamika yra labai svarbi vaikų raidai, todėl kardinalūs pokyčiai šeimoje, skyrybos gali turėti vaikams neigiamų pasekmių. Skyrybų metu vaikai atsiduria nepalankioje padėtyje ir yra priklausomi nuo tėvų. Juk patys vaikai nesirinko skyrybų. Vaikai neturi sprendimų galios ar įtakos, negali kontroliuoti skyrybų proceso ir jo padarinių, įskaitant išsiskyrimą su tam tikrais šeimos nariais, mokyklos ar namų pakeitimą. Skyrybas lydintys vaikų jausmai ir emocijos gali būti labai įvairūs. Itin dažnai vaikai jaučia nerimą ir baimę dėl ateities.

Dažnai vaikai išgyvena liūdesį ar pyktį. Kartais vaikuose ryškėja tikrovės neigimas, atsiribojimas ar užsisklendimas, pasitikėjimo savimi ar savo artimaisiais sumažėjimas, gėdos ar kaltės jausmas. Vaikų jausena skyrybų metu labai priklauso nuo vaiko amžiaus, asmenybės, šeimos gyvenimo ir santykių šeimoje iki skyrybų, skyrybas lydinčių konfliktų intensyvumo. Ypač vaikams sunku, kai pasireiškia lojalumo konfliktai – tai situacijos, kai vaikai pradeda bijoti mylėti abu tėvus arba rodyti meilę vienam iš tėvų kito akivaizdoje. Tai vaikus psichologiškai labai sekina – vaikai yra priversti laviruoti, meluoti sau ar aplinkai, neigti savo tikruosius jausmus.

Su skyrybomis susiję išgyvenimai dažnai turi neigiamos įtakos vaikų akademiniams pasiekimams. Gali pablogėti vaikų psichologinis, socialinis ir emocinis prisitaikymas. Stebimas vaikų savivertės sumažėjimas, atsiradęs negatyvus savęs suvokimas. Gali kilti fizinės sveikatos problemų. Jei šeimoje iki skyrybų reiškėsi intensyvūs, smurto lydimi konfliktai, ypač jei jie buvo orientuoti į vaikus, įvykus skyryboms vaikai gali jausti ir tam tikrą palengvėjimą. 

Kokia besiskiriančių ar išsiskyrusių tėvų pareiga prieš vaikus? 

Vaikams dažnai trūksta informacijos ir įgūdžių, kad jie savarankiškai galėtų įveikti skyrybų keliamus iššūkius, todėl besiskiriančiose ar išsiskyrusiose šeimose labai svarbus vaidmuo tenka būtent tėvams. Vaikai gali lengviau išgyventi, atsitiesti ar netgi klestėti po skyrybų, jei tėvai randa tinkamą būdą bendrauti vienas su kitu, palaikyti ir puoselėti santykius su vaikais. Jei tėvai sugebės būti mylintys, tuomet iš skyrybas išgyvenusių vaikų nebus atimta galimybė toliau likti vaikais. Jei tėvai prisiims atsakomybę už savo emocijų raišką ir elgseną, jie iš savo vaikų neatims vaikystės. Tokiu atveju vaikai nebus priversti užaugti per anksti, netaps suaugusiųjų guodėjai, jie ateityje nevengs spręsti problemų, kurias sprendžiant reikalingas tėvų dėmesys ir pagalba.

Vienas svarbiausių dalykų, kaip tėvai gali nuraminti savo vaikus šiuo sudėtingu laikotarpiu, yra patvirtinti jiems nuolatinę ir besąlyginę meilę. Pravartu apgalvotai ir ramiai kalbėti su vaikais, palaikyti kasdienį bendravimą įprastinėmis temomis, skatinti vaikus pripažinti savo emocijas, išsisakyti. Tėvai turėtų parodyti savo artumą ir fiziniais gestais – apkabinti, prisiglausti. Svarbu skirti pakankamai laiko buvimui kartu su vaikais, pasistengti būti empatišku, pastabiu, adekvačiai reaguoti į vaikų emocijas. Būtina visais būdais vaikams parodyti šilumą ir rūpestį. Aišku, turi būti nepamiršta disciplina, pasižyminti aiškiomis taisyklėmis ir ribomis. Skyrybas patyrusioje šeimoje vaikai ir toliau turi būti tinkamai auklėjami, atsižvelgiant į tam tikro amžiaus vaikams būdingus poreikius ir lūkesčius. 

Kokias klaidas dažniausiai daro besiskiriantys suaugusieji, tėvai?

Skyrybas išgyvenančioje šeimoje viena iš dažniausių suaugusiųjų daromų klaidų – savo jausmų projektavimas vaikams. Neretai tenka išgirsti mamą sakant, kad „vaikai jautėsi pikti, sugniuždyti ir vargu ar kada nors gebės atsitiesti“ arba tėtį teigiant, kad „be abejo, vaikams bus liūdna, kai mes išsiskirsime, bet esu tikras, kad jiems taip pat palengvės, atsipalaiduos būdami kuo toliau nuo mamos kritikos“.

Kalbant su tėvais, esančiais skyrybų procese, ryškėja, kad daugeliu atvejų jie turi susiformavę konkrečią nuomonę apie tai, ką jaučia ir ateityje jaus jų vaikai. Pavyzdžiui, yra įtikėję, jog vaikai paliūdės, bet vėliau susitaikys ar bus labiau patenkinti savo gyvenimu, įgis gebėjimų susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais arba yra nusprendę, jog vaikai puikiai laikosi ir jiems nereikalinga jokia pagalba. Dažnai tėvai vaikų net nepaklausia, ką jie iš tikrųjų išgyvena, kaip jaučiasi, nekreipia dėmesio į vaikų emocinę būseną, nesigilina į vaikų poreikius.

Neigiamą įtaką vaikams turi užsitęsęs konfliktas tarp tėvų. Jis atima efektyvaus tolimesnio vaikų auklėjimo galimybę, o tai skatina vaikų emocinių ir elgesio problemų atsiradimą ateityje. Nors daugelio porų tarpusavio konfliktai po skyrybų sumažėja, tačiau esama porų, kurios toliau aršiai ir nešvariai  kovoja dėl vaiko globos, lieja pyktį ir ginčijasi su buvusiu sutuoktiniu, vaikams girdint nepagarbiai kalba vienas apie kitą. Būna, kai vienas iš tėvų nenori, kad santuoka nutrūktų, vis dar tiki santykių atkūrimo galimybe, plėtoja tokius lūkesčius ir į tai įtraukia vaikus. Pavyzdžiui, bendraudamas su vaikais Tėtis nuolat domisi, ką veikia Mama, ar ji turi draugą, arba Mama vaikų prašo pasakyti Tėčiui, kad jis „vėluoja sumokėti pinigėlius tavo išlaikymui“.

Suaugusieji turėtų nubrėžti aiškias bendravimo ribas, tam tikrų temų pokalbius palaikyti tik vienas su kitu, neįtraukdami vaikų. Tėvai turėtų savo asmenines problemas spręsti tarpusavyje. Tiek skyrybų proceso metu, tiek ir po skyrybų tėvai turėtų stengtis sutelkti dėmesį į vaikų auklėjimą. Užtikrinti vaikų privilegiją būti vaikais, išgyventi vaikystę, sudaryti jiems tinkamas sąlygas mokytis ir augti, o ne būti savo tėvų globėjais ar tarpininkais.

Minėjote, kad skyrybų krizėje vaikams dažnai sunku reikšti savo jausmus, parodyti tikruosius išgyvenimus. Kaip tėvai turėtų elgtis, kaip jie galėtų padėti savo vaikams?  

Vienas iš būdų, kaip tėvai gali suprasti savo vaikų emocijas, yra padėti savo vaikams išmokti atpažinti ir įvardinti savo jausmus. Naujausi neurologijos tyrimai parodė, kad emocijų įvardijimas padeda vystyti emocijų valdymą, problemų sprendimą, racionalų mąstymą. Tėvai gali geriau suprasti savo vaikų emocijas, kai skiria laiko individualiam bendravimui, empatiškai klausosi ir iš tikrųjų girdi tai, ką jie sako, pastebi vaikų neverbalinius signalus, savo žodžiais ir veiksmais reaguoja, patvirtindami savo supratimą. Vaikams dažnai reikia laiko ir erdvės, kad jie pradėtų dalintis savo užslėptais jausmais ir mintimis. Reikalinga tėvų kantrybė ir nuoširdus dėmesingumas. Vaikai lengviau ir greičiau atsivers, jei patikės, jog tėvai jų klausosi neteisdami.

Ar apskritai skyrybos gali būti lengvos? Kaip atsakingi tėvai turėtų elgtis ir padėti savo vaikams išgyventi skyrybas?

Skyrybos visada bus lengvesnės, jei tėvai valdys savo emocijas, elgsis apgalvotai. Galimos „intelektualiosios“ skyrybos, kai abu tėvai sugeba jas įveikti su atjauta, teikdami pirmenybę savo vaikų gerovei. Kai sugebama išvengti neracionalių emocijų, kaltinimų, nekonstruktyvių konfliktų, žalojančių tiek juos pačius (suaugusiuosius), tiek vaikus. Protingos skyrybos galimos, jei sąmoningai suvokiama abiejų tėvų atsakomybė prieš vaikus, prisiimama pareiga padėti vaikams išgyventi šį sudėtingą šeimai laikotarpį, apsaugoti jų jausmus, nesugadinti ir neprarasti ryšio su savo vaikais.

Santykiuose su vaikais reikėtų neprašyti vaikų pasirinkti kažkurios pusės, neapkrauti vaikų teisinio proceso detalėmis, neišsipasakoti vaikams, neieškoti vaikuose atramos, suteikti vaikams privatumo, kai jie bendrauja su kitu tėvu, neklausinėti apie bendravimo turinį, neversti vaikų būti pasiuntinukais ar tarpininkais, neskatinti ir neversti vaikų meluoti kitam tėvui, atidžiai ir nuoširdžiai išklausyti vaikus, ypač tada, kai jie nori kalbėti ir turi ką pasakyti, neleisti sau ir vaikams jausti kaltės jausmo, nelepinti vaikų ir nemėginti išpirkinėti savo kaltės. 

Straipsnis parengtas pagal psichologės psichoterapeutės Svaigos Beinorienės interviu, įgyvendinant projektą „Kompleksinės pagalbos paslaugos vaikams ir tėvams, išgyvenantiems skyrybų krizę“, finansuojamą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 
Projekto vykdytoja – socialinių paslaugų teikėja, nevyriausybinė organizacija „Šiaurės Lietuvos kolegija“.

Reklama