Kad karščio banga nenublokštų į medikų rankas

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams kiekvieną vasarą tenka gydyti tik vasaros sezonui būdingų sveikatos sutrikimų varginamus žmones. Neišvengiama odos nudegimų ir saulėje, ir laužavietėje, neišvengiama alpimų, saulės ar šilumos smūgių, traumų, kurių pasekmės lieka ir visam gyvenimui. Spaudos konferencijoje ligoninės gydytojai kalbėjo ne tik apie karčio poveikyje kylančius sveikatos sutrikimus, bet ir apie galimybes išvengti karščių metu kylančių pavojų sveikatai, atvedančių į gydytojų kabinetus ir net į ligoninių palatas bei patarė mėgaujantis saulės voniomis neprarasti saiko.

Apdega ir saulėje, ir nuo laužo

Vasara – atostogų ir poilsio metas. Poilsiaujantiems paplūdimyje ypač svarbu saugotis staigaus įdegio. Gydytoja dermatovenerologė, laikinai einanti Odos ir veneros ligų centro vedėjos pareigas, Indrė Domarkaitė–Jakovlevė sako, jog apsisaugoti nuo žalingų saulės spindulių visiems vieno recepto nėra, nes kiekvieno žmogaus odos tipas kitoks. Ypač per ilgai kaitintis saulėje pavojinga tiems, kurių oda šviesi, mėlynakiams ir žaliaakiams žmonėms. „Reikia domėtis, koks yra odos tipas ir apsisaugoti nuo per didelių nudegimų saulėje“, - sako gydytoja.

Per ilgas buvimas saulėje - didelė rizika vystytis kitiems odos pažeidimams, kurie išryškėja net ir po daugelio metų. „Odos vėžio rizika didėja būtent nuo to, kiek stipriai esame buvę įdegę saulėje“, - sako dermatologė I. Domarkaitė-Jakovlevė ir pastebi, jog kas metai daugėja melanomos pasireiškimo atvejų, daugėja ir kitų odos piktybinių susirgimų: plokščialąstelinės karcinomos, aktininės keratozės, bazaliomos atvejų bei kitų odos problemų.

Norintiems ilgiau pasimėgauti saulės voniomis gydytoja dermatologė pataria naudoti apsauginius saulės kremus. Pus­va­lan­dis prieš ei­nant į sau­lę ak­ty­viuo­ju jos pe­rio­du (nuo 12 iki 16 va­lan­dos) odą patariama pa­si­tep­ti kre­mu su ap­sau­ga nuo ža­lin­gų UVA ir UVB spin­du­lių, ku­rio SPF nuo 30 iki 50+. Bū­nant sau­lė­je kre­mu rei­kė­tų pa­si­tep­ti kas 2–3 va­lan­das ir pakartoti tepimą po mau­dy­nių. Ypač nuo žalingo saulės spindulių poveikio patariama saugoti vaikus, kuriems idealiausia naudoti specialius maudymosi kostiumus, apsaugančius nuo saulės pečiukus, dėvėti kepuraites su snapeliais. Būtina naudoti ir apsauginius kremus, tinkančius šviesiai odai.

Gydytoja pastebi, jog žmonės pamėgo atostogauti šiltuosiuose kraštuose, nors mūsų oda nėra pritaikyta intensyviai saulei.

Šią vasarą Odos ir veneros ligų centre dar neteko gydyti pacientų, nudegusių odą saulėje. Pagalbos prireikė nudegintiems augalų, dažniausiai darželinės rūtos ar Sasnovskio barščio. Šių augalų sultys, saulėtą dieną patekę ant odos, sukelia alerginę reakciją: pūslelinį bėrimą, tinimą, skausmą. Alerginį dermatitą kartais sukelia ir kai kurie kremai, losjonai, net medicininiai tepalai, kuriais pasitepama, prieš einant į paplūdimį.

Saulėje nudegusių odą iki pūslių šią vasarą negydė ir ligoninės chirurgai bei traumatologai. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, chirurgas Antanas Pauliukas sako, jog dažniausiai šie žmonės

kreipiasi į šeimos gydytojus ir į dermatovenerologus. Tačiau ypač saulėtą ir karštą vasarą vienas kitas toks pacientas patenka ir į ligoninę bei į chirurgų rankas.

Dažniau vasarą pasitaiko cheminiai nudegimai, apsinuodijamai dūmais, kurstant laužavietes, ypač kai poilsiautojai vartoja alkoholį. „Būna vasaros naktį, kai vasarotojas užmiega prie laužo, nudegama nuo ugnies“, - sako chirurgas.

Neišvengiama ir ypač skaudžių vasaros traumų: skendimų, kaklo slankstelių lūžių, kuriuos patiria dažniausiai jauni žmonės, nerdami į nežinomą vandens telkinį ir galvą trenkdami į akmenį ar į negilų dugną. Ištikus tokiai traumai laukia paralyžiai bei neįgalumas visą likusį gyvenimą.

Neurologinių ligų bėda – saulė ir šiluma

Pacientais, nėrusiais į vandenį ir susižalojusiais kaklo slankstelius, tenka rūpintis ir gydytojams neurologams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas Kęstutis Dainius spaudos konferencijoje sakė, jog kai į ligoninę patenka kaklo slankstelius susižaloję nardytojai, juos konsultuoti operuojantys chirurgai kviečia neurologus. Konsultantai diagnozuoja paralyžius, kurių prognozės dažniausiai liūdnos.

Pasak K. Dainiaus, dažniausios neurologinės vasaros sveikatos sutrikimų priežastys – saulė ir šiluma. Poilsiaudami žmonės dažnai mėgsta ilgai gulėti paplūdimyje, o tai organizmui – stresinės sąlygos. Pirmiausia alinama neuroendokrininė sistema, kurią sudaro hipofizė, skydliaukė, antinksčiai. Žmogus vietoje to, kad ilsėtųsi, organizmą „įkiša“ į tokias stresines sąlygas, kad visiškai išsenka ir vietoje to, kad pailsėtų, kad neuroendokrininė sistema pasikrautų kaip akumuliatorius, pervargsta. Pasak gydytojo, dažnam, grįžus iš atostogų, sutrinka miegas, sunku susikaupti. Kartais ir neurologams tenka gydyti tokius žmones dėl organizmo išsekimo.

„Man mo­čiu­tė vai­kys­tė­je sa­ky­da­vo, kai nu­va­žiuo­da­vome į Pa­lan­gą: „Jūs pa­žiū­rė­kite, kaip žy­dai de­gi­na­si – sė­di pa­vė­sy­je, pu­šy­ne ir skai­to kny­gas“, – taip tai­syk­lin­gai poil­siauti patarė gydytojas.

Gydytojas K. Dainius teigia, jog kai žmogus pasikaitina saulėje visą dieną be kepurės, be odos apsaugos priemonių, gali ištikti ir saulės smūgis – galvos smegenų dangalų uždegimas, kuris gydomas kaip meningoencefalitas. Per vasaros karščius į Neurologijos skyrių patenka 1-3 saulės smūgio ištikti ligoniai. Dažniausiai šis sveikatos sutrikimas praeina be pasekmių, bet ligoninėje tenka praleisti 7-10 dienų.

Dažnai saulės mėgėjus ištinka ir kraujagyslių ligos. Ypač tai aktualu žmonėms, turintiems kraujotakos problemų, kuriems jau yra buvęs galvos smegenų insultas. Šių problemų išvengti gydytojas pataria ilsintis pavėsyje, nevartojant alkoholio, nes saulė, karštis ir alkoholis sukelia pakartotinus trombus, insultus. Labai svarbu nuolat gurkšnoti vandenį.

Kai karštis pakyla virš 30 laipsnių celcijaus, patariama ilsėtis tik pavėsyje ir saugotis tiesioginių saulės spindulių, sukeliančių labai daug problemų. „Mūsų žmonės dažniausiai iš atostogų grįžta pavargę, nes pamiršta saiką“, - reziumuoja gydytojas.

Kenkia ir širdies veiklai

„Reikia įspėti žmones, jog nebūtina beatodairiškai mėgautis jos malonumais“, - sako gydytoja kardiologė Danutė Andrulienė, II kardiologijos skyriaus vedėja ir įspėja, jog perdozavus šilumos ir saulės gresia didesni ar mažesni širdies veiklos sutrikimai. Anot gydytojos, žmogaus organizmas yra labai sudėtingas. Veikia jame ir termoreguliacijos sistema. Šaltuoju metų laiku tam, kad žmogus palaikytų pastovią kūno temperatūrą, organizmui tenka labai daug dirbti. Vasarą, atvirkščiai, karštą dieną plečiasi kraujagyslės, išsiskiria daug prakaito, tankėja kvėpavimas, - organizmas šalina perteklinę temperatūrą, ir jei tai užsitęsia pernelyg ilgai, kai aplinkos temperatūra būna pernelyg aukšta, sutrinka termoreguliacija ir sveikatos problemų iškyla įvairių: nuo nedidelių, iki labai grėsmingų.

Pasak gydytojos, karštis gali provokuoti širdies ritmo sutrikimus, pulso padažnėjimą, pabloginti išeminės širdies ligos simptomus, išprovokuoti širdies priepuolius. Kraujospūdis taip pat gali pakilti ar nukristi, gali sutrikti galvos smegenų kraujotaka ir apalpti. Labiausiai pažeidžiami vyresnio amžiaus žmonės, maži vaikai, nėščios moterys, antsvorio turintys žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.

„Apsisaugoti, mūsų, medikų, požiūriu – labai paprasta. Tiesiog reikia nebūti tiesioginėje saulėje, rinktis vėsesnes patalpas“, - sako kardiologė D. Andrulienė ir pataria per pačius didžiausius karščius pasėdėti, pailsėti ir praleisti laiką pavėsyje, vilkėti laisvus natūralaus pluošto drabužius. Ir patiems sveikiausiems žmonėms karštyje vengti sunkaus fizinio, aktyvaus darbo. Skysčių vartoti nelaukiant, kol atsiras troškulio jausmas. Tinka mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu pasišalina ir mineralinės medžiagos: kalis, magnis. Patariama neapkrauti skrandžio sunkiu maistu, dažniau rinktis pieno produktus, vaisius, daržovės, nevartoti alkoholio.

Pasak kardiologės, bet koks fizinis krūvis karštyje išprovokuoja dažną širdies plakimą, gali atsirasti dusulys, svaigimas. Taip nutikus reikia sustoti, stengtis atvėsti – dėti ant galvos šaltą kompresą. Reiktų rūpintis ne tik savimi, bet stebėti ir aplinką. Poilsiautojų būryje gali kas apalpti. Labai svarbu atskirti, kada yra reikšmingas sveikatos sutrikimas, kada lengvai susvaigo galva. Kai sveikatos sutrikimas nepraeina penkias minutes ir ilgiau, reiktų kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pajutus skausmą krūtinės plote įtarti širdies infarktą ir suteikti pagalbą. Jei ištiko klinikinė mirtis, pagalba turi būti teikiama nedelsiant. Reikia kuo skubiau pradėti daryti dirbtinį širdies kvėpavimą net nelaukiant, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba.

Priimamajame pacientų daugėja

Atėjus karščio bangai į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių plūsta ir neurologiniai, ir kardiologiniai ligoniai. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė pastebi, jog dažniausios priežastys, atvejančios į priimamąjį, alpimai, sąmonės praradimai, insultas, infarktas, kurių per karščius daugėja.

„Vasarą žmonės ne tik poilsiauja, bet ir dirba. Karštyje dirba ir mūsų močiutės, kurias dažnai atveža į skyrių apalpusias darže. Vasarą daugėja ir masinių renginių, kurių metu budi metikai, bet ir į ligoninę atvežami iš jų sąmonė netekę žmonės“, - sako gydytoja.

Mėgiamas žmonių poilsis vasarą – iškylos į gamtą. Tam reikia pasiruošti. Alergiškiems vabzdžių įkandimams patariama turėti adrenalino švirkštą, kurio prireiktų įgėlus vabzdžiui bei ištikus anafilaksiniam šokui. Gydytoja gastroenterologė D. Jautakienė pataria į iškylas neimti greitai gendančio maisto (virtų dešrų, sūrelių, mėsos ir žuvies gaminių) nes daugėja apsinuodijusių maistu. Tinka rūkytos dešros, duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, riešutai. Pasak gydytojos, būnant mieste nuo kaitros galima apsisaugoti prekybos centruose, kur įprastai veikia oro kondicionieriai ir būna vėsa net ir pačią karščiausią vasaros dieną. Tačiau atsisakyti vasaros malonumų gydytojai nepataria – pakanka laikytis patarimų ir atėjusi vasara suteiks daug gražių ir įsimintinų akimirkų.

Nuotr.: Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, chirurgas Antanas Pauliukas (iš dešinės), II kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Danutė Andrulienė, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė, laikinai einanti Odos ir veneros ligų centro vedėjos pareigas gydytoja dermatovenerologė Indrė Domarkaitė-Jakovlevė, Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas Kęstutis Dainius.