PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2023 m. Rugpjūčio 5 d. 20:50

Ką rezga Lukašenka su Putinu?

Pasaulis

A. Lukašenka. Youtube stop kadras.

Ry­tas Sta­se­lisŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


274601

Ankstų antradienio rytą pora kovinių Baltarusijos sraigtasparnių „pasisvečiavo“ Lenkijos teritorijoje, maždaug 5 km nuo valstybės sienos. Aliaksandro Lukašenkos režimas šį incidentą paneigė. Taip būna visuomet – prieš keliolika metų panašių įvykių pastebėta ir Baltarusijos pasienyje su Lietuva.

Baltarusijos opozicija ta proga pranešė, esą sieną pažeidę sraigtasparniai yra tie, kurie skraidina patį Baltarusijos diktatorių, nes vasaros metų šis mėgsta leisti laiką Viskulių rezidencijoje, kuri yra maždaug už 7–8 km nuo Baltarusijos ir Lenkijos sienos.

Daugelis politikos komentuotojų ėmėsi darbo apibrėžti, kas vis dėlto tai buvo – atsitiktinė klaida (ne taip jau retai pasitaikanti), sąmoningas Lenkijos kariuomenės kovinės parengties „pačiupinėjimas“ ar reikšmingesnis incidentas, reiškiantis, kad Maskva arba Maskvos inspiruotas Minskas žymi eilinį hibridinio karo prieš Lenkiją etapą.

Iš pradžių Varšuva reagavo gana keistai: kadangi radarai pažeme skridusių sraigtasparnių neužfiksavo, kariškiai vėliau kliovėsi tik vietos gyventojų liudijimais, taip pat padarytomis nuotraukomis.

Tada Lenkija apie įvykį, savaime suprantama, informavo Baltarusiją ir NATO. Kol kas iš to – menkas biznis: Baltarusija tvirtina turinti objektyvių duomenų, kad jokio incidento nebuvo, o NATO bloko reakcija, atrodo, yra gana vangi. Beveik kaip susitikimo Vilniuje metu Ukrainos narystės klausimu.

Kai kurie mūsų politikai, paprašyti apibrėžti, kodėl lenkai į „Vagner“ samdinių grupės veiklą Baltarusijoje, taip pat dviejų sraigtasparnių rendez-vous, pažeidus valstybės sieną, reaguoja gana aštriai, o lietuviams tai atrodo it vaikų žaidimai, atsako: „Rudenį Lenkijoje vyks rinkimai...“ Suprask: įsivažiavus rinkimų kampanijai, į padėtį Baltarusijoje Lenkijos politikai reaguos aštriai. Pas mus artimiausiu metu jokių rinkimų nebus, todėl ir reakcijos yra nuosaikesnės.

Nors ir tai – ne faktas. Prezidento Gitano Nausėdos komanda NATO viršūnių susibėgime Vilniuje visaip stengėsi į galutinį komunikatą įrašyti apie grupės „Vagner“ keliamą grėsmę rytiniam bloko flangui, kuriuo laikomos Lenkija, Lietuva, Latvija bei Estija.

Griežčiausiai į situaciją feisbuko tinklo paskyroje sureagavo analitikas, viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius, kuris mėgino įrodyti, kad tokia įtampos pasienyje eskalacija yra nebe pirmas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko generolo Valerijaus Gerasimovo aprašytos hibridinio karo doktrinos etapas.

Viena vertus, „vagneriečių“ buvimas Baltarusijoje yra gana keistas reiškinys, rodantis, beje, ir tai, kad Baltarusija nuo Maskvos yra vis labiau priklausoma.

Kita vertus, patikėti, kad net dviejų A. Lukašenką skraidinančių sraigtasparnių pilotai supainiojo koordinates ir „netyčia“ įskrido į Lenkijos teritoriją, yra žiauriai sunku. Tuos karinius orlaivius ne piemenys gano.

Todėl yra tikrų požymių, kad Kremlius su A. Lukašenka šioje Rytų Europos dalyje rezga kažkokią negerovę. Panašiai kaip migrantų krizę 2021-aisiais.