Ką Holokausto metu reiškė rožinis trikampio ženklas?

Holokausto metu nacių Vokietija vykdė masinį žmonių naikinimą, nukreiptą ir prieš įvairias „nepageidaujamomis“ laikytas visuomenės grupes. Tarp šių grupių buvo ir homoseksualūs vyrai, kurie tapo sisteminės diskriminacijos bei smurto aukomis.

Vienas iš simbolių, kuris atspindėjo šią represiją, buvo rožinis trikampis. Šis ženklas, kurį homoseksualūs vyrai buvo priversti nešioti koncentracijos stovyklose, tapo vienu iš skaudžiausių Holokausto laikų simbolių. Minint 80-ąsias Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo metines primename, ką teko išgyventi LGBTQ+ žmonėms.

1933 m., kai Adolfas Hitleris tapo Vokietijos kancleriu, nacistinė valdžia pradėjo griežtai persekioti homoseksualus, ypač vyrus. Buvo sustiprintas Vokietijos baudžiamasis kodeksas, kuris kriminalizavo vyrų homoseksualius santykius. Nacių režimas laikė homoseksualumą grėsme „arijų rasės grynumui“ ir Vokietijos reprodukciniam potencialui.

Homoseksualūs vyrai buvo suimami, siunčiami į koncentracijos stovyklas ir verčiami nešioti rožinį trikampį. Šis simbolis padėjo sargybiniams ir kitiems kaliniams lengvai atpažinti homoseksualus, kurie dažnai buvo laikomi viena žemiausių ir labiausiai diskriminuojamų kalinių grupių.

„Nebuvo solidarumo su homoseksualiais kaliniais, jie priklausė žemiausiai kastai, – knygoje „I, Pierre Seel, Deported Homosexual: A Memoir of Nazi Terror“ rašė Pierre’as Seel’as, gėjus, kuriam pavyko išgyventi Schirmeck-Vorbrück koncentracijos stovykloje. – Kiti kaliniai tyčiojosi iš jų.“

Homoseksualūs vyrai koncentracijos stovyklose patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Jie buvo nuolat žeminami, o jų „kaltė“ naudojama kaip pretekstas dar žiauresniam elgesiui. Rožinis trikampis tapo stigmatizacijos simboliu, kuris reiškė „gėdingą“ socialinį statusą ir išskirdavo šiuos žmones iš kitų.

Remiantis istorikų duomenimis, homoseksualūs vyrai dažniau dirbdavo pavojingus ir mirtinai sunkius darbus. Jų gyvų likdavo žymiai mažiau nei kitų kalinių grupių, o smurtas prieš juos buvo normalus dalykas tiek iš sargybinių, tiek iš kitų kalinių pusės.

Remiantis istoriko Rüdiger’io Lautmann’o tyrimais, apskaičiuota, kad naciai įkalino daugiau nei 50 000 gėjų, įskaitant maždaug 5 000–15 000 vyrų, kurie buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Gėjai buvo kankinami, įskaitant priverstinę sodomiją, naudojant medinius daiktus, tapo nacių eksperimentų su žmonėmis aukomis. Yra duomenų, kad gėjai buvo verčiami santykiauti su moterimis, o lesbietės – atlikti lytinius aktus su vyrais.

Po Antrojo pasaulinio karo rožinis trikampis ilgą laiką buvo užmirštas, kaip ir dauguma istorijų apie homoseksualų persekiojimą Holokausto metu. Tačiau vėliau, XX a. antroje pusėje, rožinis trikampis tapo LGBTQ+ bendruomenės simboliu, žyminčiu ne tik kančias, bet ir pasipriešinimą diskriminacijai bei kovą už lygias teises.

Šis ženklas dabar primena, kaip svarbu nepamiršti istorijos ir kovoti su neapykanta, kad tokie nusikaltimai niekada nebepasikartotų. LGBTQ+ bendruomenė naudoja rožinį trikampį kaip solidarumo ir atsparumo simbolį, kuris primena, jog diskriminacija ir smurtas dėl žmogaus tapatybės yra nepriimtini.

„Minint Holokausto aukų atminimą, svarbu ne tik neužmiršti žiaurių praeities įvykių, bet ir užtikrinti, kad istorija nepasikartotų. Rožinis trikampis tampa priminimu, kad kiekvienas žmogus turi teisę į pagarbą ir orumą, nepriklausomai nuo savo tapatybės ar orientacijos“, – teigia GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. – Tai kartu aiškus įvardijimas, kokios visuomenės grupės yra labiausiai pažeidžiamos. Neapykanta niekur nedingo – ji tik įgauna naujų formų – homofobijos, bifobijos, transfobijos.“

Pasak jo, Holokausto laikų ženklų tokių, kaip rožinis trikampis supratimas yra esminis, siekiant suvokti diskriminacijos pavojus. Šis simbolis primena, kaip visuomenė gali nusigręžti nuo tam tikrų grupių, paversti jas „priešais“ ir pateisinti sistemingą jų naikinimą.