Ką daryti, kad nesirgtum?

Nors pavasaris jau pasibeldė į duris ir termometrų stulpeliai kyla vis aukščiau, regis, virusai ir kitos ligos niekur nesitraukia: žmonės serga tiek gripu, tiek koronavirusu, tiek įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Gydytojo Stanislovo Algimanto Baublio teigimu, tam, kad nesusirgtume, turime atkreipti dėmesį į kelis faktorius, lemiančius mūsų imuniteto kokybę.

„Tas negerai, tas nesveika...“

Šiuo metu daugumos lietuvių ir ne tik imunitetas nėra pats stipriausias: dėl neaiškios geopolitinės padėties, nuolatinės karo grėsmės esame streso būsenoje. „Vienas prezidentas žadėjo, kitas atėjo ir visiškai nusisuko. Vertybės yra perkainotos, – susirinkusiems Trečiojo amžiaus universiteto studentams kalbėjo gydytojas. – Dabar yra gyvenimas streso sąlygomis, o stresas – vienas iš faktorių, lemiančių imunitetą.“

Kitas faktorius – mityba. S. A. Baublys prisimena, kad, augdamas kaime, visus metus maitinosi lašiniais. „Dabar tai būtų laikoma nesveiku maistu, tačiau mūsų tėveliai, seneliai gyveno ilgiau ir geriau, valgydami lašinius, – sakė lektorius. – O dabar – tas negerai, tas nesveika...“

Jau kurį laiką vis populiarėja vegetarizmas – kai atsisakoma mėsos ir žuvies produktų – bei veganizmas – kai atsisakoma bet kokių gyvulinės kilmės produktų. Žmonės renkasi tokį gyvenimo būdą dėl įvairiausių priežasčių: vieniems gaila gyvūnų, kiti rūpinasi savo sveikata arba aplinka, treti nori būti madingi.

Visgi gydytojas į tokią mitybą žiūri kritiškai. „Mano keturiolikmetis anūkas visiškai nevalgo mėsos. Kodėl nevalgo? Aš žiūriu taip: per mažai buvo dėmesio skirta mokyti valgyti tai, kas reikalinga ir naudinga, – įsitikinęs lektorius. – Dabar tokia angliavandenių dieta – makaronai ir pan. Auga greitai, jau ir tėvelį, ir senelį praaugo. Bet raumenų tai mažoka... Baltymai reikalingi.“

Atsisakyti pyragaičių

S. A. Baublio teigimu, reikėtų maitintis taip, kaip dauguma esame mokomi nuo vaikystės – neatsisakant nei mėsos, nei žuvies. O prie jų įprastai įsidedame ir daržovių. „Mityba turi labai didelės reikšmės mūsų sveikatai – nekyla abejonių. Imunitetui – taip pat. Jeigu visavertiškai maitinamės, reikia tikėtis, kad, užklupus kokiai negandai, sugebėsime apsiginti“, – viliasi gydytojas.

Su mityba siejamas ir nutukimas – lektorius jį vadina pertekliniu riebalų kiekiu. „Kai noriu pajuokauti, sakau, kad tas, kas turi riebalų perteklių, karo metu išgyvens ilgiau nei lieknas žmogus“, – šmaikštauja lektorius. Visgi, norint turėti kokybišką imunitetą, reiktų atsižvelgti ir į savo svorį. S. A. Baublio teigimu, kartais pakanka tiesiog atsisakyti pyragaičių.

Kitas faktorius, lemiantis imuniteto kokybę, – gyvenamoji vieta: ar namai su patogumais, ar be? Pasak lektoriaus, tai ypač svarbu moterims. Visgi nemažai žmonių turi sodo namelius ar sodybas, kurių viduje tualetai kol kas neįrengti ir tenka vaikščioti į lauką.

Svarbi ir gyvenamoji vieta geografiniu atžvilgiu: vienaip yra Afrikos valstybėse, Tolimuosiuose Rytuose, Sibire, kitaip – Lietuvoje. „Tie, kurie išgyveno tremtį, turbūt labai gerai prisimena, kaip buvo sunku. Ypač pirmiesiems: barakus statėsi patys. Galima drąsiai teigti, kad tie, kurie išgyveno, buvo labai atsparūs visoms ligoms, nes ten persirgo vienokiomis ar kitokiomis infekcijomis daug kartų“, – sako S. A. Baublys.

Yra ribos

Savaime suprantama, kad žmogaus imunitetui svarbus ir gyvenimo būdas: ar dirbame fizinį, ar protinį darbą. Gydytojo teigimu, fizinį darbą dirbantys asmenys dažniausiai serga rečiau, tačiau gali būti ir priešingai.

„Jeigu tau tas darbas per sunkus, tai gali turėti neigiamos įtakos, – įsitikinęs lektorius. – Galiu pateikti pavyzdį. Jaunystėje institute reikėjo vykdyti fizinio lavinimo normas. Kadangi nebuvo snieguotos žiemos ir su slidėmis nečiuožėm, tai buvo krosas – 25 kartai aplink stadioną, dešimt kilometrų. Paskui, aišku, eidavom į paskaitas nelabai vykusiai. Tokia „mankšta“ jau gali būti per didelis krūvis tavo fiziniam pajėgumui.“

S. A. Baublys pastebi, kad fizinį darbą dirbantys žmonės neretai pervargsta – po ilgos dienos grįžę namo vartosi lovoje ir negali užmigti. „Jeigu po fizinio darbo neima miegas, t. y. jis nenugali tavo dienos režimo, tai galima drąsiai teigti, kad dirbai ne pagal savo jėgas – arba per ilgai, arba per sunkiai. Nors fizinis darbas ir sveika, bet tam tikrų ribų rėmuose“, – sako jis ir priduria, kad poilsis geram imunitetui būtinas.

Kalbėdamas apie darbą, gydytojas pastebi, kad žmonių, dirbančių naktinėmis pamainomis, imunitetas taip pat bus silpnesnis: jeigu asmuo miega dienos metu, jis taip gerai nepailsi, kaip miegodamas naktį. „Jeigu kartą per savaitę ar mėnesį – nieko tokio, bet jei dažniau... Yra toks posakis: šuo ir kariamas pripranta“, – kalba lektorius.

Viskas su saiku

Be to, imuniteto kokybei nemažai įtakos turi ir paveldimumas: jeigu vaikas turi įgimtų ligų ar sutrikimų, jo imunitetas greičiausiai bus silpnesnis negu sveiko vaiko. Vienas iš tokių atvejų galėtų būti Dauno sindromas – galima pastebėti, kad jį turintys asmenys gyvena trumpiau.

Gydytojas juokauja, kad, nors ir gali atrodyti keista, imuniteto kokybę lemia ir meilė, ypač vienpusė: jeigu jūs mylite, o jūsų – ne, tai nuolat apie tai galvojate, sielojatės ir patiriate stresą. „Jeigu meilių daug – taip pat kenkia: reikia, kad nepastebėtų, nepagautų. Ir galvoti turi visą laiką, ir nuodėmę darai visą laiką. Reikia visko turėti su saiku“, – pataria lektorius.

Emocinė įtampa ar smurtas namuose taip pat ne į gera ne tik žmogaus psichologinei ar fizinei būklei, bet ir imuniteto kokybei. „Jeigu pykstamasi retkarčiais, tai gal ir nėra blogai. Bet jei kiekvieną dieną – labai negerai“, – sako gydytojas.

O patirdami stresą žmonės dažnai išsiugdo žalingų įpročių: ima rūkyti, vartoti alkoholį ar psichiką veikiančias medžiagas. „Kas žalingiau – ar saikingas rūkymas, ar saikingas alkoholio vartojimas? – klausia S. A. Baublys. – Saikingo rūkymo nėra: arba rūkai, arba ne; arba truputį nėščia, arba ne. Arba taip, arba ne.“

Tačiau, pasak gydytojo, įmanoma saikingai vartoti alkoholį: „30 g prieš miegą – pats tas“, – tvirtina jis. Visgi svarbu ne tik kiekis, bet ir pasirenkamas gėrimas. Lektorius tikina, kad nors lietuviai ir labai mėgsta alų, vynas už jį sveikesnis.