Ką būtina atlikti šį Rudens lygiadienio savaitgalį

Rydens Lygė vienas iš keturių sakralių metų taškų, kaip ir Kalėdos, Rasos bei Pavasario lygiadienis. Tai energetiškai labai stiprus laikas. Šiuo laikotarpiu daugelis tautų, senovės lietuviai irgi, atlikdavo tam tikrus ritualus, kad apsaugotų save, artimuosius, namus ir užsitikrintų gausą. Kokius papročius, atkeliavusius per amžius, galėtume pritaikyti ir mes sau šiomis rugsėjo 22-25 dienomis.

Namų valymas
Pirmiausia būtina sutvarkyti ir išvalyti visus namus. Išmesti, atiduoti ar perparduoti nebereiklaingus daiktus, ypač buities rakandus, atsikratyti nusidėvėjusios namų tekstilės, įskilusių indų. Tikima, kad po tokios generalinės tvarkos su šiukšlėmis iš namų išnešami barniai, ligos bei skolos.  

Plaunant grindis, į vandenį patariama įberti saują druskos – negatyvui sugerti. Seniau moterys įvairiais augalais pasmilkydavo kambarius. Tam tinka šalavijas, česnako stiebelis, cinamono lazdelė. Stipriu valymu laikomas ir namų apėjimas su degančia pašventinta žvake.       

Vaišės būtinos!

Rudens lygiadienis yra derliaus šventė. Beje, vėlyviausia iš visų, kai jau visi daržai nuimti ir belieka tik džiaugtis subrendusiais vaisiais. 
Šios šventės simbolis – Gausos ragas. Todėl šventinis stalas su vaišių gausa, būtinas. Pagrindiniai patiekalai turi būti pagaminti iš derliaus vaisių. 
Tinka įvairūs daržovių troškiniai, apkepai, užtepėlės, kepiniai, taip pat įvairūs vaisų desertai, ypač obuolių, slyvų, moliūgų ar morkų pyragas. Iš gėrimų – sultys, sidras, vynas. Ir nevalia visko suvalgyti vienam užsidarius. Tai šeimos ar net giminės susiėjimo šventė, todėl būtina ir svečių pasikviesti ir į svečius vykstant vaišių vežtis. 

Pagarba šeimos moterims

Rudens lygiadienis – moteriškos energijos šventė. Garbinama moters, jau pažinusios gyvybės ir mirties virsmą, branda. Senovės lietuviai pagerbdavo kaimo pribuvėjas, nešdavo joms dovanų. Kitose kultūrose priimta pagerbti ir mirusias giminės moteris. 

Todėl nevalia per šią šventę pamiršti vyriausių šeimos moterų: gerai jas aplankyti, pavaišinti ar bent jau paskambinti, pasiteirauti ir pasirūpinti. Toks ryšys apjungia ir stiprina šeimą, jaunesniems suteikia vyresnės kartos palaiminimą, o vyriausiems – sustiprina sveikatą. 

Ritualinis pyragas 

Pyragą ar bandeles per Rudens lygiadienį turėtų kepti vyriausia šeimos moteris. Dar garuojančiu kepiniu nešina ji turėtų apeiti visus namus, o po to pavaišinti visus namiškius ar atėjusius svečius. Tikima, kad taip iš vyriausios šeimos moters gaunamas stiprus palaiminimas gausai ir sėkmei bei  sveiktos apsauga tiek žmogui, tiek visiems namams. 
Jei toji vyriausia moteris toli arba ja esate jūs pati, tai ritualinio pyrago kepimas ir vaišės tenka jums. Labai gerai, jei tai būtų jūsų močiutės ar promočiutės kepinio receptas. Taip ir pagarbą giminės moterų išminčiai atiduotume ir ryšį sustiprintume.  

Namų dekoras    

Pasipuoškime namus ir jo prieigas rudeninės gamtos dovanojamomis dekoracijomis.

Gražu pasidaryti dekoraciją prie įėjimo ar puokštę ant stalo, palangės iš rudeninių gėlių (astrų, chrizantemų), šermukšnių, šeivamedžio, vynuogių kekių. Dekorui labai tinka obuoliai, moliūgai, nukritę medžių lapai, kankorėžiai, gilės, kaštonai, taip pat  geltonos, oranžinės ar rudos spalvos žvakės ir kristalai.

Įvairios Rudenėlio šventės, išpopuliarėjusios mandalos, dėliojamos iš rudens gėlių ir vaisių – dabar irgi pats tas.  

Įžiebkite ugnį 

Įkurkite laužą, židinį ar uždekite namuose žvakių. Tinkamosios jų spalvos: geltona, oranžinė, ruda, raudona, žalia, o jei neturite tokių – tiks ir balta. 
Visa tai skirta tolstančiai ir silpstančiai saulei palaikyti. Šiomis dienomis diena beveik lygi nakčiai. Bet jau kitą savaitę, Saulei vis labiau apšviečiant pietų pusrutulį, tamsus paros laikas mūsuose ims ilgėti. 
Mūsų įžiebta ugnis bus lyg papročio tąsa, kai per Rudens lygiadienį mūsų protėviai į namus tamsiajam sezonui iš aukuro parsinešdavo ugnies, kuria įkurdavo namų krosnį. Taip jie simboliškai parsinešdavo namo tolstančią saulės šilumą ir šviesą ir saugodavo ją iki pavasario.

Šermukšnio kekės apsaugai 

Parsineškite į namus bent šakelę šermukšnio, papuoškite pagrindinio įėjimo erdvę. Vėliau jų sudžiuvusias uogas ar lapelius galima panaudoti arbatai ar nuovirui. 

Per Rudens lygiadienį lietuviai į namus parsinešdavo ne tik ugnį, bet ir šermukšnio. Mat buvo tikima, kad per lygiadienį nuskintos, į namus parsineštos šermukšnio kekės, pakabintos virš durų ir sudėtos į langus tarp rėmų yra labai stipri namų apsauga. Jas laikydavo iki pavasario, reikalui esant (kam sunegalavus), jų lapų ir uogų dėdavo į arbatą, virdavo nuovirus skalavimui. Likusius ir iš langų išimtus nešdavo laukan tik per pavasario lygiadienį kovo pabaigoje ir išbarstydavo – sveikdami grįžtančią saulę ir paukščius, iš nesulestų kartais išdygdavo naujas šermukšnis. 
Šermukšnis lietuvių laikytas stipriu apsauginiu medžiu. Ne veltui dar ir dabar jį galima pamatyti vešint sodybose: prie kelio į namus ar net netoli namo durų. 

Aukojimo apeigos

Sudalyvaukite ožio aukojimo apeigose, kurios yra viena archaiškiausių tradicijų.
Žinoma, dabar jau niekas gyvų ožių neaukoja, tačiau beveik kiekviename šalies mieste ketvirtadienį - šeštadienį organizuojamos ugnies misterijos, kuriose simboliškai sudeginamos šiaudinės skulptūros.
Anksčiau ožį aukodavo kaip vaisingumo, ir kaip užsispyrimo bei nevaldomo gašlumo simbolį. Todėl puiku jei ir mes paaukotume, t. y. atsisakytume, kokio nors žalingo įpročio, emocinio nesivaldymo ar pan.

 Rudens lygiadienio simbolika

Simbolis – Gausybės ragas.   
Maistas: obuoliai, moliūgai, vynuogės, grūdai, ankštiniai, apkepai, vaisių ir daržovių pyragai. 
Kvapai: šalavijas, cinamonas, gvazdikėliai. 
Spalvos: geltona, oranžinė, bordo, raudona, ruda. 
Žvakės: geltonos, rudos, bordo, raudonos, žalios ir baltos.
Akmenys: gintaras, geltonas ir medaus kalcitas, karneolis, citrinas, tigro akis, samanų agatas.