Ką aplankyti Plungės krašte? Labiausiai dėmesio vertos vietos

Šiaurės Vakarų Lietuvoje esanti Plungė – tikras Žemaitijos perlas, kuris džiugina nuostabiu kraštovaizdžiu bei lėtu gyvenimo tempu. Tiesa, patys verčiausi dėmesio lankytini objektai yra ne joje, tačiau aplink ją – rajone. Žinoma, vietų, kurios vietos Jūsų dėmesio – tikrai daug, tad aptarsime 3 nuo kurių verta pradėti Plungės rajono pažinimo ekskursiją.

Plateliai – prancūzų dvelksmas miestelyje

Platelių dvaro sodybos ištakos siekia dar XVII amžių, o paties dvaro struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab.–XVIII a. pab. Retas žino, kad iki 1940-ųjų metų Plateliai priklausė Prancūzijos grafo de Šuazelių-Gufjė giminės nuosavybei, tad išgirdę šį faktą suklusta – galbūt miestelyje yra likusių manevringo prancūzų gyvenimo palikimo?

Grafai Šuazeliai Lietuvoje buvo įsikūrę dėl giminystės ryšių su vietiniais didikais. Vyriausias Augusto Šuazelio sūnus Oktavijus buvo vedęs grafaitę Potockaitę, antroji jo žmona – Sofija Tyzenhauzaitė. Sofija XIX amžiuje rūmus rekonstravo radikaliai, tai yra, ant senų pamatų buvo statomas naujas didingas pastatas. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Sofijos valdymo metu Platelių gyventojai jautėsi saugūs, paprastiems žmonėms buvo sumažinti mokesčiai, didikė buvo dėmesinga vietinių problemoms.

Tiesa, mirus Sofijai – Platelius pradėti valdyti jos anūkai, kurie miestelį paliko 1940-ais metais ir išvyko gyventi į Prancūziją. Tai buvo paskutiniai prancūziški pėdsakai dvare, kurie vėliau, valdant rusams, visai išnyko.

Aplankyti Platelių dvarą verta ir dėl nuostabios jo aplinkos. Visas regionas – kerintis visais metų laikais. Ežerų gausa, miškų plotai... Nuostabi gamta vilioja ne tik šiltuoju, tačiau ir vėsiuoju metų laiku, tad susipažinti su mažu prancūzišku pėdsaku Lietuvoje – turėtų kiekvienas.

Ypač verta aplankyti Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Nors Plateliuose gyvena vos 1 000 žmonių, tačiau religinio objekto grožis prilygsta didžiausių šalies miestų bažnyčioms. Nuostabus interjeras – traukia miesto svečių akis. Pati bažnyčia yra pastatyta tašytų rąstų, jos interjere galima rasti XVIII a. Paveikslų, liturginių akcentų. Religinio objekto interjeras – barokinio stiliaus, viduje – net 6 altoriai, akis traukia unikalios architektūros didysis altorius, sakykla su ažūriniu baldakimu, kairiojoje koplyčioje stovi rokoko stiliaus krikštykla su antvožu, kurioje laikomi krikšto vanduo bei krikšto aliejai. Bažnyčia yra šalia Platelių dvaro parko, tad viskas – vienoje vietoje.

Žemaičių Kalvarijos Šventovė – ne tik piligrimams

Tikintieji žino, kad Žemaičių Kalvarijos Šventovė yra viena sakraliausių vietų šalyje. Tiesa, čia atvykti turėtų ne tik tie, kurie yra religingi, tačiau visi, kurie nori pajusti magišką, paslaptingą aurą, kuri sklaido ore. Gal tikrai čia buvo apsireiškia šventieji, o gal dėl to, kad čia atvyksta labai daug tikinčių žmonių ir būtent jie patys sukuria tą paslaptingą aurą, kuri įkvepia.

Žemaičių Kalvarija pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėta 1253 metais, šventovė – pradėta statyti 1780 m. ir užbaigta 1822 m. Tiesa, 1896 metais kilo gaisras, kurio metu ne tik sudegė religinis pastatas, tačiau taip pat ir šimtai jame buvusių archyvų. Tai buvo didelė nelaimė ne tik vietiniams, tačiau ir visai Lietuvai. 1988 metais bažnyčiai buvo suteiktas bazilikos vardas.

Ši šventovė taip pat garsėja ir kryžiaus keliais, kuriuos kiekvienais metais eina tikintieji. Piligriminis kelias vienija 19 Kryžiaus kelio koplyčių. Jis tęsiasi net 7 kilometrus. Skirtas imituoti Jėzaus kančią, kurią jis patyrė nešdamas kryžių. Einant šiuo keliu tikintieji įprastai meldžiasi, gieda, galvoja... Kadangi Kalvarija yra kalvota – tai visam ėjimui suteikia daugiau magiško ritualo, kadangi atrodo, kad į procesą įsitraukia ir gamta.

Pačioje šventovėje labai didingai atrodo ir auksu dekoruoti bažnyčios vargonai, kurie skamba kiekvienų pamaldų metu. Jie yra patys didžiausi visoje Žemaitijoje. Instrumentas gali groti net 25 balsais, tad tai bazilikoje sukuria itin įspūdingą atmosferą, kuri sklinda ir už pastato ribų.

Plungės dvaro sodyba – Čiurlionio įkvėpimo šaltinis?

Plungės rajone taip pat dėmesio verta yra ir dvaro sodyba, kuri buvo pradėta projektuoti 1873 metais ir tikrai labai gerai išsilaikė iki šių dienų. XIX amžiaus antroje pusėje prie dvaro garsinimo labai prisidėjo Mykolas Oginskis, kuris teigė, kad šis dvaras yra Žemaitijos Versalis. Tiesa, pastatas taip pat žinomas ir dėl to, kad savu metu čia mokėsi kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Manoma, kad būtent čia sužydėjo jo meilė Sofijai Kymantaitei ir net keli jo darbai, kaip spėjama, buvo skirti jos moteriai po gražios vasaros Plungės dvare.

Mykolas Oginskis, tiesa, buvo ne tik dvariškis, tačiau ir verslininkas. Kadangi viena jo pagrindinių veiklos sferų buvo medienos gabenimas į Vakarus – greta dvaro buvo didingas žirgynas, kuriame buvo veisiamos „transporto priemonės“, tai yra žirgai, kadangi greta nebuvo traukinių bėgių, kurie galėjo visą darbą kiek supaprastinti. Dvare ypač buvo vertinami arklininkai, kurie priskirti elito atstovams. Taip pat šaltiniuose teigiama, kad kiekvienais metais, per trijų Karalių šventę, Oginskis apdovanodavo savo tarnautojus. Žemesniojo rango gaudavo dovanas iš vietinių žydų krautuvėlių, o aukštesniojo, pavyzdžiu žirgininkai – dovanas gaudavo atvežtas net iš Vakarų. Tai kėlė vietinių pagarbą šiam dvariškiui.

Žinoma, Plungės rajonas turi ir daugiau lankytinų vietų, kurios vertos dėmesio. Tačiau jeigu nežinote nuo ko pradėti – šie trys taškai yra geriausias startas, kuris leis geriau suprasti Žemaitijos dvasią.

Tekstas parengtas pagal Turizmo rinkodaros asociacijos įgyvendinamo projekto Nr. 05.4.1-LVPA-K-808-02-0022 „Turizmo e-rinkodaros priemonių taikymas” įgyvendinamo pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“ informaciją.

Daugiau apie šiuos bei kitus lankytinus objektus Lietuvoje – rasite https://tura.lt/atrask-lietuva/.

Remiamas turinys