K. Vaitiekūnas: siūlomi GPM pakeitimai apipinti mitais, bet iš tiesų pinigines suplonins ne kiekvienam

Finansų viceministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, Vyriausybės planuojami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai paliestų tik apie 180 tūkst. asmenų. Daugumai jų, anot viceministro, mokestis kils vos keliais eurais, o visuomenėje tvyrantys mitai apie reformą nėra pagrįsti.

„Piniginės, iš tikrųjų, suplonės nedaug, nes mokestis palies ganėtinai nedidelę dirbančiųjų dalį. Iš visų 1,5 mln. GPM mokėtojų, pakeitimai bus aktualūs tik apie 180 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų skirtumą pajaus, nes keičiama neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) formulė, todėl atlyginimas gali sumažėti keliais eurais. Tuo metu pagrindiniai mokesčio pakeitimai iš viso palies tik apie 50–60 tūkst. gyventojų“, – ELTA laidoje „Apie mokesčius“ patikino pašnekovas. 

Atliekant pakeitimus, vienas svarbiausių tikslų yra socialinis teisingumas, pabrėžia viceministras. Anot jo, būtent dėl šios priežasties labiausiai apmokestinami bus tie, kurie uždirba daugiausiai, nes, pažymi K. Vaitiekūnas, mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams net ir minimalus pokytis taptų iššūkiu.

„Supraskime, kad iš tų, kurie nieko neturi tu negali nieko paimti. Jeigu žmogus į rankas gauna 1 tūkst. eurų ir teks kas mėnesį atiduoti dvidešimt eurų daugiau, jam tai jau bus skausminga. Ši visuomenės dalis tikrai netylės“, – teigė viceministras. 

Svarbūs pokyčiai nukreipti į individualią veiklą

K. Vaitiekūnas atkreipia dėmesį, kad vieni didžiausių pakeitimų numatyti gyventojams, užsiimantiems individualia veikla. Visgi, pasak jo, ir čia pokytį pajaus tie, kurie uždirba daugiau – planuojamas progresinis mokesčio tarifas.

„Nuo seno Lietuvoje turime problemą, kad darbo santykiai ir individuali veikla yra apmokestinti labai skirtingais tarifais. Įvedami pakeitimai galų gale juos suvienodintų gyventojams, gaunantiems didesnes pajamas“, – sakė viceministras.

„Tiems, kurie iš individualios veiklos gauna iki 35 tūkst. eurų grynojo pelno per metus, niekas nesikeičia, lyginant su dabartine tvarka. Po to mokesčių tarifas pradeda po truputį augti. Taip pat reikia paminėti tarpinį 25 proc. tarifą, kuris atsirastų žmonėms, uždirbantiems virš 4,2 tūkst. eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius“, – patikslino jis.

Paklaustas, ar nemato rizikos, jog gyventojai pradės slėpti pajamas ir vengti mokesčių, viceministras patikino, kad tokių svarstymų yra visada. Visgi, jo teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu turi pakankamai pažangių priemonių šešėliui fiksuoti ir kontroliuoti, todėl rizika minimali.

Netiki, kad augs kainos ir pasitrauks investuotojai

Viceministro teigimu, padidintas GPM tarifas neturės jokio poveikio kainoms. Pasak jo, Finansų ministerija stebės ir kontroliuos situaciją, o kainų pokyčiams didžiausią įtaką turės pati rinka.

„Mitas, kad padidintas mokestis iš karto nueina vartotojui. Taip tikrai nebus, kad viskas pabrangs. Jeigu yra konkurencija, o pas mus ji yra, pardavėjas ar paslaugos teikėjas negali visų sąnaudų perkelti į kainą. Visada atsiranda, kas nusprendžia taikyti kitą verslo strategiją, atsiriekti didesnę rinkos dalį ir kainų nekelti, o tada didinantiems kainas atsiranda rinkos spaudimas. Tai rinka, ji gyva ir negalime visko sureguliuoti“, – laidoje kalbėjo viceministras.

Be to, jis pabrėžė, kad visuomenėje keliamos diskusijos dėl galimo užsienio investuotojų pasitraukimo nėra racionalios. Anot jo, investuotojams kur kas svarbiau geopolitinė padėtis, negu mokesčių dydis.

„Mokestinė našta Lietuvoje yra mažiausia visame regione. Faktorius, kuris iš tikrųjų lemia patrauklumą investuotojams, yra geopolitinė situacija. Investuotojas vertina mokestinę aplinką, bet lygiai taip pat jis analizuoja geopolitiką. Jeigu neužtikrinsime saugumo, joks investuotojas čia neis, kad ir kokius mažus mokesčius turėtume“, – įsitikinęs K. Vaitiekūnas.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pritarė Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos projektams. Projektai į Seimo plenarinių posėdžių salę antrajam balsavimui sugrįš ketvirtadienį.

Pagal Vyriausybės siūlymus, nuo kitų metų būtų didinamas gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumas – bendroms metinėms pajamoms siūloma taikyti 20, 25 ir 32 proc. dydžio tarifus.

Komitetas pritarė, kad iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio (kitąmet per mėnesį vidutiniškai apie 6,9 tūkst. eurų) metinės pajamos būtų apmokestinamos 20 proc., nuo 36 iki 60 VDU (nuo 6,9 iki 11,5 tūkst.) – 25 proc. Didesnės nei 60 VDU dydžio pajamos būtų apmokestintos 32 proc. tarifu.

Šiuo metu didžiausioms pajamoms, kurios už praėjusius metus viršija 60 VDU, taikomas 32 proc. tarifas, šios sumos neviršijant – 20 proc. Individuali veikla, pajamos iš dividendų dabar apmokestinamos 15 proc.

Pagal naują tvarką sumuojant pajamas būtų įskaitoma ir individuali veikla: pagal ją dirbantiesiems ir gaunantiems daugiau nei 42,5 tūkst. eurų metinių apmokestinamų pajamų būtų taikomi minėti progresiniai tarifai.