K. Starmeris: V. Putinas turės sėsti prie derybų stalo (papildytas)

Kamuolys yra Rusijos pusėje ir prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ar vėliau turės sėsti prie derybų stalo, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris po šeštadienį įvykusio virtualaus aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame buvo siekta sutelkti paramą koalicijai, pasiryžusiai apsaugoti bet kokias galimas paliaubas Ukrainoje.

Maždaug 26 kolegoms lyderiams, prisijungusiems prie Dauningo gatvės surengto grupinio pokalbio, britų premjeras sakė, kad jie turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip sustiprinti Ukrainą, apsaugoti bet kokias paliaubas ir toliau daryti spaudimą Maskvai.

Ukraina, sutikusi su besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis, parodė, kad yra „taikos šalis“, sakė jis ir pabrėžė: „Tai Putinas bando vilkinti.“

„Jei Putinas rimtai nusiteikęs dėl taikos, tai, galvoju, viskas labai paprasta: jis turi sustabdyti savo barbariškas atakas prieš Ukrainą ir sutikti su ugnies nutraukimu. Pasaulis stebi“, – pridūrė jis.

Po derybų K. Starmeris pareiškė, kad ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje įvyks kariuomenės vadų susitikimas, nes koalicija pereina į „praktinę fazę“.

„Šįryt susirinkusi grupė yra didesnė nei prieš dvi savaites, jos kolektyvinis apsisprendimas yra tvirtesnis ir šį rytą buvo pateikti nauji įsipareigojimai“, – pridūrė jis.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ parašė, kad Rusija turi parodyti, jog „nori remti ugnies nutraukimą, vedantį prie teisingos ir ilgalaikės taikos“.

Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas socialiniame tinkle „X“ savo ruožtu parašė, kad „dabar svarbu toliau daryti spaudimą Rusijai, kad ji sėstų prie derybų stalo“.

Jau trejus metus trunkančiame kare naktį tęsėsi kovos, o Rusija pranešė užėmusi dar du kaimus Kursko pasienio srityje, kur ji yra pradėjusi puolimą, siekdama atkovoti ukrainiečių pajėgų užimtą teritoriją.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį pradėjo tiesiogines derybas su Maskva, K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vadovauja pastangoms suburti vadinamąją Norinčiųjų koaliciją.

Jie sako, kad tokia grupė – kaip ir JAV parama – yra būtina norint suteikti Ukrainai saugumo garantijas ir atgrasyti V. Putiną nuo bet kokio ugnies nutraukimo pažeidimų.

K. Starmeris ir E. Macronas yra sakę, kad nori nusiųsti į Ukrainą britų ir prancūzų taikdarių, tačiau kol kas neaišku, ar kitos šalys norėtų prisidėti tokiu pačiu būdu.

Nutraukti smurto veiksmus

E. Macronas vėlai penktadienį taip pat paragino Rusiją priimti pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje ir nustoti daryti pareiškimus, kuriais siekiama vilkinti procesą.

Be to, Prancūzijos prezidentas paragino Maskvą nutraukti savo „smurto veiksmus“ Ukrainoje.

Vokietija penktadienį taip pat pareiškė kritiką dėl V. Putino atsako į Jungtinių Valstijų pasiūlytą planą dėl paliaubų Ukrainoje ir pavadino jį „geriausiu atveju vilkinimo taktika“.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė esąs „atsargiai optimistiškas“ dėl galimybės susitarti dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos, bet pripažino, kad „ten daug darbo, daug darbo, kurį dar reikia atlikti“.

K. Starmeris teigė, kad džiaugiasi bet kokiu pasiūlymu paremti koaliciją. Tikėtina, kad kai kurios šalys galėtų prisidėti prie logistikos ar stebėjimo.

Tačiau Italija nenumato siųsti į Ukrainą savo taikdarių, šeštadienį sakė italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni). Ji taip pat dalyvavo virtualiame susitikime.

Britų Sandraugos partnerės Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija dalyvavo išankstinėse derybose ir prisijungė prie aukščiausiojo lygio susitikimo.

Taip pat dalyvavo NATO vadovas Markas Rutte, Europos Sąjungos vadovai U. von der Leyen bei Antonio Costa, Lietuvos, Vokietijos, Ispanijos, Portugalijos, Latvijos, Rumunijos, Turkijos, Čekijos ir kiti lyderiai.