K. Navickas: nežinome, kiek vilkų iš tiesų gyvena Lietuvoje

Diskutuojant apie vilkų padaromą žalą ir jų medžioklės kvotas pirmiausia reikia atskirti emocijas nuo skaičių. Pastebima, kad prieš kiekvieną vilkų medžioklės sezoną visuomenėje staiga pagausėja informacijos apie jų padaromą žalą ūkininkams ir net keliamą pavojų žmonėms, tačiau realūs skaičiai rodo ką kita, „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Emocijos dėl vilkų medžioklės verda ne tik pas mus, bet ir kitur Europoje, tad mes nesame kažkuo išskirtiniai. Tačiau kalbant apie vilkų populiaciją ir jų medžioklės kvotas, reikia remtis kokybiškais duomenimis - mes šiandien tokių duomenų neturime, visi skaičiai yra išvestiniai. Todėl medžiotojai teigia, kad turime 1000 vilkų, o aplinkosaugininkai - kad tik kelis šimtus“, - sakė K. Navickas.

Paskutinį kartą visuotinė vilkų apskaita, kurioje dalyvavo ir aplinkosaugininkai, ir visuomenininkai, buvo vykdoma 2013 metais. Pernai vilkus skaičiavo medžiotojų bendruomenė.

„Nuo šiol, patvirtinę Vilko apsaugos planą, mes skaičiuosime vilkus ne tik pagal pėdsakus ant sniego, bet įtrauksime į tyrimą gerokai daugiau dedamųjų. Todėl po kelerių metų turėsime gerokai tikslesnius skaičius ne tik apie tai, kiek vilkų iš tiesų gyvena mūsų šalyje, bet ir apie jų elgesį, šeimų dydžius“, - „Žinių radijui“ kalbėjo aplinkos ministras.

Dabar, anot jo, stebima, kokiu greičiu bus sumedžiota 60 vilkų kvota - jeigu šis skaičius bus sumedžiotas greitai, tikėtina, kad vilkų populiacija yra didesnė nei manoma. Ministras teigia dar neturintis paskutinių duomenų, bet per pirmą medžioklės savaitgalį sumedžioti 9 vilkai.

K. Navicko teigimu, triukšmas dėl vilkų medžioklės sukelia daug emocijų, nes vilkas - gudrus ir charizmatiškas plėšrūnas - yra labai geidžiamas visų medžiotojų trofėjus. Todėl esą neretai sutirštinamos spalvos dėl jų keliamo pavojaus naminiams gyvūnams ir net žmonėms.

Tačiau, anot ministro, galvijų augintojams vilkų padaroma žala per pastaruosius 3 metus nedidėjo, o per pastaruosius 10 metų nebuvo užfiksuota nė vieno atvejo, kad vilkai užpultų žmones.

„Turėtume skatinti avių augintojus pirmiausia įsigyti ir įdiegti apsaugines priemones, elektrinius piemenis ir sarginius šunis, o tik tada kalbėti apie vilkų populiacijos smarkesnį reguliavimą. Štai vienas ūkininkas, auginantis 800 avių bandą, įdiegė šias priemones ir jo neturi jokių rūpesčių dėl vilkų“, - teigė ministras.

Seime numatomus svarstyti siūlymus, kad Aplinkos ministerija, o ne savivaldybės atlygintų vilkų padaromą žalą galvijų augintojams, K. Navickas vertina kaip netiesioginį spaudimą didinti jų medžioklės kvotas: „Jeigu tai būtų daroma Aplinkos ministerijai skiriant papildomą finansavimą, kurį gauna savivaldybės plėšrūnų daromai žalai atlyginti, tai būtų tik techninis klausimas“.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje K. Navickas įsakymu patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018-2019 metų medžioklės sezonui - kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė medžioklės kvota šį sezoną šalyje leis sumedžioti 60 vilkų. Aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų medžioklės limito įsigaliojo spalio 20 dieną.

Kiek anksčiau K. Navickas su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu pasirašė abiejų ministerijų ketinimų protokolą dėl ūkinių gyvūnų apsaugos nuo vilkų prevencinėms priemonėms taikyti ir jas skatinti. Pasak K. Navicko, tai istorinis susitarimas, kuriuo kartu bus siekiama sumažinti vilkų daromą žalą naminiams gyvuliams, puoselėjant žmogaus ir vilko, kaip svarbios natūralios miško ekosistemos dalies, darnų sambūvį, užtikrinant šiai saugomai rūšiai palankią apsaugos būklę.

Kaip teigia ministerija, pirmas svarbus žingsnis vilkų apskaitai tobulinti buvo žengtas šiemet - ji buvo atlikta nuolatiniuose apskaitos maršrutuose ir truko du mėnesius. Kiti pasiūlyti populiacijos būklės tyrimo būdai bus pradėti taikyti nuo šio rudens. Tai ir pranešimų apie plėšrūnus registracija visus metus, ir intensyvus sumedžiotų vilkų tyrimas populiacijos produktyvumo rodikliams nustatyti, ir jų genetiniai, ligų bei kiti tyrimai.

Kaip rodo statistika, vilkų žala naminiams gyvuliams realiai nedidėjo, teigia Aplinkos ministerija. Šiemet (iki rugsėjo 1 d.) jie papjovė 70 gyvulių mažiau (iš viso buvo papjauti 848), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu (iš viso 918).

„Tai patvirtina, kad šis žmogaus ir vilko sugyvenimo rodiklis iš esmės nepasikeitė. Tačiau tai nereiškia, kad vilkų populiacijos dydis kontroliuojamas ir kad neįvyks jos „sprogimas“. Tai ir numatoma Vilko apsaugos plane“, - rašoma ministerijos pranešime.

Patikslintas Vilko apsaugos planas, anot ministerijos, nustato nemažai svarbių saugiklių populiacijai apsaugoti. Pagrindinį ilgalaikį jos valdymo ir apsaugos tikslą siūloma apibrėžti taip: „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250-500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą, atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą“.

ELTA