K. Navickas atsakė į Seimo narių interpeliacijos klausimus: ministras savo vykdomą politiką gina

Seime antradienį rengiama interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ inicijuotas ir 56 Seimo narių pasirašytas nepasitikėjimo dokumentas apsvarstytas Seime, ministras atsakė į 35 interpeliacijos autorių raštu pateiktus klausimus.

Ministro teigimu, Lietuvos žemės ūkis yra teisingame kelyje, jis žada toliau siekti Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslų, gina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą Lietuvos žemės ūkio strategiją 2023–2027 metams.

„Nematau nieko smerktino, kad mano gilus aplinkosauginis išmanymas padės surasti sprendimus, ūkininkams prisitaikyti prie augančių visuomenės lūkesčių, tvarumo ir darnos gamtai“, – antradienį Seime sakė K. Navickas.

Interpeliacijos dokumentą Seimo tribūnoje pristatęs „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Kęstutis Mažeika priminė, kad K. Navickas šį procesą išgyveno ir prieš ketverius metus, tuomet būdamas aplinkos ministru. Pasak jo, K. Navickas šias pareigas atlieka ir toliau.

„Apima deja vu jausmas, nes lygiai prieš ketverius metus, beveik tą pačią dieną šitoje pačioje tribūnoje buvo kalbama apie to paties žmogaus interpeliaciją. Pasikeitė beveik niekas, nes šioje Vyriausybėje žmogus, kuris eina kitas pareigas teoriškai, bet praktiškai eina tas pačias. Tam tikros dalies aplinkosaugos sektoriuje veikiančių organizacijų ir įtakos darytojų lauke“, – kalbėjo K. Mažeika.

Savo kreipimesi politikas akcentavo, kad K. Navickas nesugebėjo užmegzti dialogo ir bendram darbui sutelkti ministerijos ir žemdirbių, jo kadencijos metu vyko kaimo ir miesto priešinimas, buvo kiršinami stambieji ir smulkieji ūkininkai. Ministras taip pat kritikuotas, esą neturi tinkamų kompetencijų formuoti Lietuvos žemės ūkio politiką.

„Kalbant apie (...) ryšį su žemės ūkiu, iš tiesų ryšio nėra. Ir tos problemos, kurios kyla iš nekompetencijos, tikrai jau pradeda duoti rezultatus, ir tiek specialistų, tiek ekspertų vertinimu, tos problemos tik gilės“, – teigė K. Mažeika.

Jis kritikavo K. Navicką, esą jis nesirūpina ūkininkais, Europos Sąjungos lėšas skiria pelkėms atkurti, o ne šalies žemės ūkio konkurencingumui didinti, skatinti žemdirbius kelti gamybos apimtį, suteikti paramą.

„Užtenka pažiūrėti į Lenkijos pavyzdį, kur Lenkija iš RRF (ES Gaivinimo ir atsparumo fondo – ELTA) lėšų skyrė beveik 16 proc. Tai yra beveik 2,2 mlrd, eurų, o Lietuva 0 eurų. O dabar tuos 16 mln. matome, kad skiria pelkių atkūrimui, kur su žemės ūkiu, parama ūkininkams, gamybos, konkurencingumo didinimu nieko bendro neturi“, – dėstė parlamentaras.

„Jau pirmieji žingsniai rodo, kad žemės ūkis ir žemdirbiai yra tik priemonė pasiekti savo asmeninius ir galbūt siauros interesų grupės tikslus“, – argumentus, kodėl K. Navickas turi palikti postą, apibendrino K. Mažeika.

K. Navickas: Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje

Tuo metu K. Navickas, atsakydamas į klausimus, akcentavo, kad nepasitenkinimas juo daugiausiai kyla dėl ŽŪM vykdomos ES žemės ūkio politikos, susijusios su Bendrijos žaliojo kurso tikslais. Ministro teigimu, dalis politikų ir ūkininkų žaliąjį kursą įvardija grėsme, tuo tarpu pats K. Navickas jį mato kaip galimybę.

„Siekiu ir sieksiu padėti ūkininkams tuo kursu ir eiti. Mano aplinkosauginė patirtis yra stiprybė šiuose iššūkiuose. Europos žaliasis kursas ir jo strateginis planas kalba kelis dalykus, kuriuose aplinkosauginis išmanymas yra privalumas, o ne trūkumas“, – sakė K. Navickas.

Dalies ūkininkų ir politikų keliami reikalavimai žemės ūkyje išlaikyti status quo ir politiką orientuoti tik į gamybos apimčių didinimą, anot ministro, „dvelkia praeitimi“, kadangi žemės ūkis turi būti modernesnis ir tvaresnis.

„Palaikau ir palaikysiu žaliąjį kursą, kuris atneša pokyčius į visas gyvenimo sferas. Nes žemės ūkis negali likti nuošalyje, visi turėsime naudos, jei ūkininkai bus mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro, importuojamų išteklių, taupiai naudos dirvožemį ir vandenį“, – sakė ministras.

Savo ruožtu taip pat kritikuojamas Lietuvos žemės ūkio plėtros strateginis planas 2023–2027 metams, pasak K. Navicko, Europos Komisijos buvo įvertintas puikiai. Jam nėra aišku kodėl teigiama, kad tai „beviltiškiausias planas visoje Lietuvos istorijoje“. Iš Komisijos Lietuva gavo bene mažiausiai pastabų, teigia ministras.

„Strateginio plano rengimo procesas buvo kokybiškai organizuotas, dirbo atsakinga ir kvalifikuota komanda, kuri parengė kokybišką planą. Jis didžiausios apimties ir sudėtingiausias dokumentas, kurį teko rengti ministerijai per visą Lietuvos istoriją“, – aiškino K. Navickas.

Kalbėdamas apie Strateginį planą jis pabrėžė, kad EK pagyrų sulaukė ministerijos ambicijos skirti dosnesnę paramą jauniesiems ūkininkams, riboti tiesiogines išmokas, didinti ekologinio ūkininkavimo apimtis bei gerinti sąlygas smulkiesiems ūkiams.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkis „atrodo gyvybingai“, šių metų derlius turėtų būti neblogas.

„Žydi rapsai, turguje yra ne tik lietuviškų agurkų, bet ir braškių, tuoj kasime bulves. Planuojamas grūdų derlius ne rekordinis, bet atitinka vidutinį, jei leis gamtinės sąlygos“, – pažymėjo ministras. Kartu jis patikino, kad apsirūpinti maisto produktais Lietuva yra pajėgi, jų nepritrūks.

Be kita ko, K. Navickas tikino, kad išaugusių energijos ir trąšų kainų spaudžiamiems ūkininkams svarbu turėti apyvartinių lėšų, o tam užtikrinti ŽŪM sudarė galimybę gauti lengvatines paskolas, kurioms numatyta 25 mln. eurų. Taip pat paminėta organizuojama parama nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žemdirbiams, kiaulių, paukščių augintojams.

„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje“, – savąją kalbą užbaigė ministras.

Toliau interpeliacija bus nagrinėjama interpeliacijos komisijoje. Joje dalyvaus interpeliaciją pasirašę K. Mažeika, Arvydas Nekrošius, Vidmantas Kanopa, Andrius Palionis ir Vaida Giraitytė-Juškevičienė iš opozicinių frakcijų bei Aistė Gedvilienė, Jonas Gudauskas, Paulė Kuzmickienė, Andrius Vyšniauskas, Eugenijus Gentvilas ir Tomas Vytautas Raskevičius, atstovausiantys valdantiesiems.

ELTA