K. Budrys: verslo organizacijos akcentuoja, kad gynybos sprendimų priėmimo tempas yra per mažas

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys praneša, kad sprendimai dėl gynybos ir jos finansavimo yra institucijų priimami per lėtai. Anot jo, tokią kritiką prezidentas Gitanas Nausėda išgirdo iš verslo iniciatyvos „4 procentai“ atstovų.

„Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį akcentuoja verslo organizacijos, tai gynybos sprendimų laikos ir tempas. Mes suprantame, kad tempas yra per mažas ir viską reikia daryti kuo greičiau. Ir tai supranta ir prezidentas. Ir čia kalbame tiek įsigijimuose, tiek įstatymų priėmimuose. Ir čia turėtume visi pasistengti pasitempti“, – ketvirtadienį žurnalistams, po susitikimo su iniciatyvos „4 procentai“  atstovais teigė K. Budrys.

Paklaustas, kaip prezidentas galėtų pats prisidėti prie greitesnio gynybos poreikių įgyvendinimo, patarėjas priminė, kad šalies vadovo iniciatyva jau sukurtos skolinimosi galimybės. Anot jo, tai leistų jau dabar užsakyti reikalingą įrangą.  

„Buvo viena iš kalbų apie galimybes skolintis. Tai, kad mes nepasinaudojome kelis metus iš eilės yra problema. Kaip žinia, prezidento iniciatyva numatyta galimybė skolintis“, – sakė jis.

„Didieji mūsų įsigijimai turi būti daromi dabar, kitaip tai užtruks dar metus. Tai naudokimės įrankiais, kurie yra“, – pridūrė jis.

Iniciatyvą „4 procentai“ palaikančios įmonės „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters tikisi, kad būtent prezidento iniciatyva leis klausimui dėl gynybos lėšų „pajudėti iš mirties taško“.

„Esame nusiteikę pozityviai, kad prezidento lyderystė leis mums, kaip valstybei, pajudėti iš mirties taško“, – teigė G. Kaminskaitė-Salters.

„Mes perdavėme prezidentui estafetę ir tikimės iš jo lyderystės“, – tikino ji.

Pokalbyje su prezidentu dalyvavę verslo atstovai taip pat pabrėžė svarbą, kad karinės ar dvigubos paskirties prekės ar detalės būtų perkamos Lietuvoje, taip stiprinant šalies bendrovių gamybos galimybes ir toliau stiprinant ekonomiką.

„Kas liečia pramone, mes be abejo norime gauti gaminti ir amunicijos dalis ir civilinės, dvigubos paskirties prekes gaminti čia Lietuvoje, nes tada mažiausiai trečdalis pinigų grįžtų mokesčių pavidalu. Tas toliau stiprintų ekonomiką, leistu didinti algas“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Vienas iš pagrindinių akcentų yra tai, kad būtų užsibrėžimas pirkti reikalingas prekes gynybai Lietuvoje, kurios atitiktų konkurencingumo taisykles“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos pirmininkas Egidijus Skužinskas.

V. Janulevičius: galėtume finansuoti visus gynybos poreikius vien tik iš pelno mokesčio

Pramoninkų konfederacijos prezidentas taip pat užsiminė, kad aukštų mokesčių finansuoti gynybai būtų galima išvengti skolinantis reikalingas lėšas ir dengiant skolą iš 1 proc. punktu padidintu pelno mokesčiu. Anot jo, stiprėjant ekonomikai ir Europos Centriniam Bankui (ECB) mažinant bazines palūkanų normas, toks sprendimas „leistų judėti į priekį“.

„Kas liečia mokesčius, tai 1 proc. punkto pelno mokesčio, kuris sudarytų šiandien dienai 120–140 mln. eurų. Tai to jau užtektų, pagal dabartines palūkanų normas ir prognozuojantis tolimesnį ECB palūkanų mažinimą, aptarnauti visus įsipareigojimus pasiskolinus ir dengiant palūkanas. Tai finansiškai galima apsieiti ir be didelio mokesčių pakėlimo. Bet jeigu to vis tiek reiktų, ir toliau yra variantas 1 proc. pelno mokesčio ir 1 proc. PVM didinimas“, – komentavo Vidmantas Janulevičius.

„Augindami pyragą, mes galime ir judėti į priekį ir aptarnauti skolą bei turėti visas reikiamas gynybos priemones“, – tikino jis.

Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai susitikimo su prezidentu metu jam perdavė 50 tūkst. parašų surinkusią peticiją.  

Šiuo metu šalies parlamente kol kas svarstoma apie gynybos finansavimą, kuris apimtų 3 proc. BVP.

Papildomoms lėšoms gynybai surinkti, Finansų ministerija siūlo pratęsti bankų solidarumo mokestį, didinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakelti akcizus ir įvesti mokestį daliai draudimo sutarčių.

Ministerijos skaičiavimais, šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų. Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų. Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t. y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.