K. Budrys sureagavo į R. Žemaitaičio pareiškimus apie Ukrainą: man rūpi, kokį poveikį tokie pasisakymai turi žmonėms

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad į Ukrainą verta važiuoti nebent norint pasimokyti korupcijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad jį labiausiai domina tai, kodėl tokia retorika yra pasirenkama ir kokį poveikį ji turi Lietuvos žmonėms.

„Čia ne tiek Žemaitaičio reakcija, kiek poveikis tokios reakcijos ir tokios žinios skleidimo žmonėms, kiek jis veikia – man čia labiau rūpintis klausimas“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Todėl ministras pažymi, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio patarimas Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojančiam R. Žemaitaičiui nuvykti į Ukrainą ir iš arčiau susipažinti su prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies kasdienybe – labai protingas.

„Tai buvo be galo protingas Seimo pirmininko patarimas. (...) Reikia nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip atrodo situacija, kai neveikia atgrasymas. (...) Mes ne karui ruošiamės, o taikai ruošiamės – čia yra labai svarbi žinia“, – pabrėžė politikas.

Seimo pirmininkui S. Skverneliui trečiadienį paraginus VGT sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situaciją ir nuvykti į Ukrainą, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis atsakė nematantis prasmės to daryti.

„Dėl lankymosi Ukrainoje – tai labai geras Seimo pirmininko pasiūlymas. Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių, korupcijos ėmimo, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.

Šią „Nemuno aušros“ lyderio išsakytą poziciją kritiškai įvertino Prezidentūra.

„Sunku suvokti, kokios šalies valdančioje koalicijoje yra tokius minties „perlus“ žarstantis partneris“, – Eltai sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Savo ruožtu premjero patarėjas Justinas Argustas akcentavo, kad tokie koalicijos partnerio komentarai yra nederami ir nepateisinami. Pasak jo, „aušriečių“ lyderis emocingai komentuodamas ir vėl pasikarščiavo.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.