K. Budrys prakalbo apie galimybę pakelti diplomatinių santykių su Kinija lygį

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, jog siektų pakelti Lietuvos diplomatinius santykius su Pekinu į aukštesnį lygį ir į valstybes sugrąžinti šalių ambasadorius.

„Mūsų diplomatinės atstovybės turi būti funkcionuojančios ir tai yra absoliuti norma. Jeigu net to nepavyksta padaryti, apie kažką daugiau kalbėti turbūt yra sudėtinga“, – antradienį tarptautinėje Vilniaus užsienio ir saugumo politikos konferencijoje „Transatlantiniai ryšiai saugumo ir lūžių kontekste“ kalbėjo K. Budrys.

„Turėkime tokį (diplomatinio atstovavimo lygį – ELTA), koks jis turi būti – turėti veikiančią šalies ambasadą, taip“, – atsakė jis, kelissyk perklaustas, ar tapęs ministru sieks pakelti diplomatinio atstovavimo Kinijoje lygį.

Šiuo metu diplomatiniai santykiai su Kinija pažeminti iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio.

Ir nors užsimena apie šio atstovavimo lygio pokyčius, darbą prezidento Gitano Nausėdos patarėjų grupėje bebaigiantis K. Budrys leidžia suprasti, jog esminių pokyčių Lietuvos laikysenoje Kinijos atžvilgiu nebus. Paskirtasis ministras pabrėžia – ne Vilnius, o Pekinas prieš keletą metų nutarė pažeminti diplomatinio atstovavimo lygį.

„Iš tikrųjų, jeigu žiūrėtumėte, kas pasikeitė Lietuvos politikoje, žiūrint į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną, (...) tai pasikeitė Lietuvos politika kitų valstybių arba regiono šalių atžvilgiu, su kuriomis mes norime turėti santykius. Bet ne tiek Kinijos (atžvilgiu – ELTA). Kinija pakeitė politiką Lietuvos atžvilgiu. Tai prasidėjo ne dėl to, kad Lietuva nusprendė diplomatinį atstovavimą nuleisti žemyn ar Lietuva nusprendė sau apsisunkinti funkcionavimą ir uždaryti diplomatinę atstovybę Pekine. Ne apie tai buvo. Lietuva nusprendė glaudinti savo ekonominius, kultūrinius, kitus ryšius su regiono valstybėmis“, – priminė K. Budrys.

ELTA primena, kad paskirtasis ministras pirmininkas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Seimui pateiktoje Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.

„Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO šalių narių pozicija Kinijos atžvilgiu“, – nurodo naujoji Vyriausybė.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.