K. Budrys palaiko idėją kurti Europos branduolinį „skėtį“: apie tai reikia pradėti diskutuoti giliau

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui siūlant Europos Sąjungos (ES) mastu kurti branduolinio atgrasymo „skėtį“, panaudojant jo vadovaujamos šalies atominio ginklo arsenalą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys siūlymą palaiko ir ragina pradėti viešas diskusijas apie tai, „kada kaip“ tokie ginklai veikia.

„Prancūzijos viešas siūlymas išplėsti branduolinį atgrasymą („skėtį“) yra labai savalaikis ir reikalingas. Turime giliau apie tai kalbėtis“, – savo feisbuko paskyroje sekmadienį rašė K. Budrys.

Ministro teigimu, diskusijas apie branduolinį atgrasymą svarbu pradėti ne tik politikams už uždarų durų, „su aukščiausiomis kada nors sugalvotomis slaptumo žymomis“, bet ir viešai, su visuomene, plečiant supratimą apie tokių ginklų veikimo principus.

„Nematau priežasčių, kodėl kalbėdami apie egzistencinių grėsmių šalinimą (arba tiesiog – kaip išlikti) turėtume palikti kai kurias temas „neliečiamas“, tabu. Jeigu to nedarysime, internetuose ir toliau mus tyliai gąsdins Rusijos pakalikų sugeneruoti vaizdeliai su branduoline žiema“, – akcentavo politikas.

„Vakarų atsakas į pasikartojančią Rusijos branduolinę prievartą yra strateginį efektą sukuriantys ginklai – didelė masė didelio tikslumo ilgo nuotolio raketų arba didelės naikinimo galios branduoliniai užtaisai“, – tikino K. Budrys.

Ministro teigimu, nors didelį abiejų rūšių ginklų arsenalą turi Jungtinės Valstijos, Europa turėtų plėsti jų dislokavimo vietas senajame žemyne, taip jas artinant prie grėsmės šaltinio – Rusijos, agresorei skelbiant apie Baltarusijoje dislokuotą branduolinį ginklą. 

Anot K. Budrio, tai nereikštų, jog Europa branduolinio atgrasymo imtųsi be JAV, atvirkščiai – tokio žingsnio būtų imamasi „ne vietoje JAV, bet NATO Aljanso viduje“, gilinant transatlantinę partnerystę, 

„Rusija į savo karinius scenarijus turės įtraukti tikimybę gauti smūgį iš kažkur giliai vandenynuose esančių Prancūzijos povandeninių laivų. Rusijos reakcija vis dar yra geriausias būdas pasitikrinti, ar pataikome ten, kur svarbu – šįsyk ji buvo itin irzli“, – apie Rusijos reakciją į E. Macrono siūlymus referavo politikas.

K. Budrys pridūrė, kad ES turi svarstyti branduoliniame atgrasyme dalyvaujančių Europos valstybių garantijų modelius, sąlygas, doktriną, užtaisų poreikį ir finansinės naštos pasidalijimą.

E. Macrono idėja tarp Lietuvos politikų sukėlė diskusijų

Prancūzijos lyderio iniciatyvą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutiko palankiai, teigdamas, jog branduolinis „skėtis“ veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė.

„Manau, kad tai labai įdomi idėja. Sutinkame šį siūlymą su dideliais lūkesčiais, nes, kaip žinote, branduolinis skėtis veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė prieš Rusiją. Labai svarbu išnaudoti šią galimybę – visas galimybes – stiprinant mūsų atsparumą“, – šios savaitės ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Tuo metu praėjusioje Vyriausybėje daugiau kaip pusmetį krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs dabartinis konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sukritikavo dabartinį premjerą Gintautą Palucką, penktadienį gana kritiškai pareiškusį, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymas dėl branduolinio „skėčio“ yra „žalias”.

„Manau, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasakė teisingai, reikia pradėti konsultacijas, o premjeras pasakė visiškai netinkamai, nes iš esmės mums reikia, jeigu yra galimybė, gauti daugiau saugumo garantijų, jeigu yra galimybė, patekti po skėčiu. Mes privalome tokią galimybę svarstyti ir pradėti konsultacijas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Premjeras neturi kalbėti apie žalius, mėlynus ar kažką kita. Premjeras turi kalbėti kaip tikras valstybininkas, valstybės interesus ginantis žmogus, kuriam rūpi nacionalinis saugumas, gynyba ir bent jau pagarbiai pradėti konsultacijas“, – apibendrino buvęs ministras.

Reaguodamas į šią kritiką, pats G. Paluckas teigė, jog tokie opozicijos pareiškimai, esą valdantieji nesielgia valstybiškai, yra didžiausia grėsmė Vyriausybės planams užtikrinti šalies saugumą.

„NATO branduolinio atgrasymo doktrina turėtų būti žinoma visiems, kurie buvo atsakingi už krašto gynybą ir saugumą. Todėl sakyti, kad NATO branduolinę doktriną galima pakeisti vienu pasakymu „Prancūzija dabar tuo rūpinsis“ yra tiesiog baisiai neatsakinga ir netgi pavojinga“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.

ELTA primena, kad šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į gyventojus, siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo. 

Politikas kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės. 

Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė ES.