K. Budrys neatsako, su kuo pirmiausia aptarė galimybę vadovauti URM: visų pirma tai išgirdau „pletko“ forma (papildyta)

Į užsienio reikalų ministro postą siūlomas prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys neatsako, ar galimybę eiti šias pareigas pirmiausia aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda, ar paskirtuoju premjeru Gintautu Palucku. Jis tikina, kad visų pirma tokius pasvarstymus apskritai išgirdęs „pletkų“ forma.

„Mes su paskirtuoju premjeru esame irgi (...) apie tai kalbėjęsi. Dabar laike nepasakysiu tiksliai, kada tai buvo. (...) Bet aš jums galiu garantuoti, kad aš ją (idėją – ELTA) pletko forma išgirdau anksčiau nei kažkas apie tai su manimi tiesiogiai buvo pradėjęs kalbėti, kad tai yra galimybė“, – po susitikimo su prezidentu teigė K. Budrys.

Visgi, ar galimybes vadovauti Užsienio reikalų ministerijai (URM) visų pirma aptarė su prezidentu, ar su premjeru, K. Budrys neatsakė.

„Dabar aš jums neatsakysiu“, – sakė jis.

K. Budrys nemano, kad jam turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“

K. Budrys taip pat nesutiko su opozicijos atstovų teiginiais, esą jo kandidatūrai turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“. Prezidento patarėjas atkreipia dėmesį, kad ministro pozicijai nėra taikomas politinio neutralumo reikalavimas.

„Aš suprasčiau ir suprantu šio klausimo prasmę tada, kai eina kalba apie pareigybes ar institucijas, kurios yra keliamas politinio neutralumo ir politinio nešališkumo reikalavimas. Čia eina kalba apie aiškią politinę poziciją, kuriai niekas nekelia neutralumo reikalavimų“, – sakė K. Budrys.

„Tai jeigu tai būtų kokia nors kita institucija, sakykime,  (...) – Valstybės saugumo departamentas, taip, ten yra siekiama, kad būtų visiškas nešališkumas. Šioje vietoje tokio reikalavimo nėra“, – pridūrė jis.

Taip prezidento patarėjas reagavo į liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasvarstymas, kad jai kyla klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.

K. Budrys teigia, kad sprendimas į URM vadovus skirti žmogų iš prezidento komandos padėtų užtikrintų bendrą Vyriausybės ir Prezidentūros kryptį užsienio politikoje. Todėl, pasak jo, tai Lietuvai būtų privalumas.

„Iš politinės praktikos pusės žiūrint čia yra didelis privalumas, kad mes jau galime garantuotai matyti politinį suderinamumą tarp Vyriausybės, ministro pirmininko valios, prezidento valios atrenkant tokią pareigybę ir numatant maždaug, kokios krypties laikysimės“, – sakė jis.

Skiriant ambasadorius bus siekiama atliepti visų lūkesčius

Diplomatijos vadovu tapti kandidatuojantis K. Budrys teigia sieksiantis išvengti nesusipratimų dėl ambasadorių skyrimo, kurie buvo matomi praėjusios kadencijos metu. Pasak jo, ieškant diplomatų bus siekiama patenkinti visų suinteresuotų pusių lūkesčius.

„Nebus taip, kad kažkieno žodis bus paskutinis, tai nėra konsensusas. Tai yra nurodymas arba pavaldumas. Procedūra yra numatyta, užtikrinanti, kad tai būtų ir ministro, ir ministro pirmininko, ir prezidento, ir Seimo vaidmuo. Tokių kandidatų ir ieškosime, kad atitiktų visų lūkesčius, kad visi būtų vienodai patenkinti arba vienodai nepatenkinti“, – dėstė K. Budrys.

„Čia yra mūsų, kaip mažos valstybės stiprybė, kad mes galime išvengti skaldančių situacijų, išvengti situacijų, kai mūsų diplomatai nepelnytai tampa antraščių ir žiniasklaidos turinio dalimi“, – akcentavo jis.

K. Budrio nuomone, ambasadorių skyrimas yra jautri sritis, tad reikia vengti pačių sukuriamų problemų šiuo klausimu.

„Viskas bus padaryta sklandžiai, aiškiai ir niekam nekils abejonių nei dėl procedūrų URM, nei kaip yra organizuojamas derinimo procesas. Turėjome ne vieną situaciją, kai paskyrimas ar sprendimas tapdavo politinės įtampos objektu, bet ne priežastimi ir čia mes prisidarydavome sau problemų tikrai jautriose srityse, kur turime būti monolitiniai“, – svarstė patarėjas.

Šią kadenciją kilus Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Viena svarbiausių temų – pagalba Ukrainai

Pasak kandidato, susitikimo su prezidentu metu daug kalbėta apie pagalbą Ukrainai, taip pat apie poreikį stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos sąjungininkais.

„Pokalbis vyko su prezidentu (...) apie tai, ką mes turime artimiausiu metu padaryti stiprindami ir gilindami savo sąjungas, silpnindami priešiškas sąjungas, kurios yra nukreiptas į revizionizmą, į pasaulio tvarkos peržiūrą“, – informavo K. Budrys.

„Ir viena svarbiausių temų, nuo ko ir pradėjome, kaip mes turėtume stiprinti Ukrainą ir kokie yra mūsų tolimesni žingsniai ir darbai. Čia artimiausiu laikotarpiu ir žiūrint šiek tiek tolyn“, – sakė jis.

K. Budrys akcentavo ir būsimo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) svarbą.

„2027 metai bus didelis iššūkis Lietuvai, mes esame jau tai darę, turime daug kompetentingų žmonių, turime daug patirties, visam tam reikės organizacinio ir žmogiškojo kapitalo sutelkimo, tai ir padarysime“, – teigė kandidatas.

„Taip pat kalba buvo ir apie bendradarbiavimo stiprinimą tarp skirtingų institucijų užsienio politikos srityje“, – pridūrė jis.

Santykių su Kinija klausimas detaliai aptartas nebuvo

K. Budrys teigia kad susitikimo su prezidentu metu santykių su Kinija klausimas nebuvo detaliai aptartas. Visgi kandidatas į URM vadovus pažymi, kad Lietuva gali pasidalinti patirtimi su valstybėmis, kurios šiuo metu susiduria su Kinijos prievartos politika.

„Mes daug kuo galime pasidalinti ir su kitomis valstybėmis, kurios gali susidurti arba jau susiduria šiuo metu su Kinijos prievartos politika. Tai čia mums yra prioritetas“, – sakė K. Budrys.

„Kitas, aišku, yra dalykas yra silpninti bet kokią paramą, tenkančią iš trečiųjų šalių Rusijai, jos agresijoje prieš Ukrainą. Mano darbe man tai yra svarbiausi dalykai“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatus į būsimąją Vyriausybę.

Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas K. Budrys, vidaus reikalų – Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiškios liko finansų ir sveikatos apsaugos ministrų kandidatūros.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantas Vaičiūnas.

G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.