K. Budrys: Lietuvos interesas, kad humanitarinės sąlygos Gazos Ruože gerėtų greičiau

Su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia vertinantis dedamas pastangas spręsti humanitarinę krizę Gazos Ruože. Visgi, pasak jo, Lietuva viliasi, kad Izraelio valdžia kilusią krizę stengsis dar sparčiau išspręsti.

„Vertinu tas pastangas, kurių imasi ministras, siekdamas pagerinti situaciją. Suprantame, kad ne viskas įvyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi vis dar tebevykstant karinei operacijai Gazos Ruože. Tačiau ministras mane patikino, jis ir pasidalins, kad Izraelio pastangos yra dedamos, kad tos sąlygos pagerėtų“, – ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė K. Budrys.

„Lietuvos interesas yra, kad tas pagreitėjimas būtų didesnis“, – pabrėžė jis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad susitikimo metu taip pat buvo kalbėta ir apie 2023 metų spalio mėnesį „Hamas“ įvykdyto užpuolimo metu pagrobtus ir vis dar nesugrąžintus Izraelio piliečius. K. Budrys akcentuoja, kad šių žmonių sugrąžinimas į gimtinę yra kelias link paliaubų.

„Šiandieną matome, ant Izraelio delegacijos švarkų atlapų geltonas juosteles, kurios mums primena, kad teroristų įvykdyto išpuolio pasekmės vis dar yra, įkaitai vis dar nėra sugrąžinti ir tai turi būti padaryta besąlygiškai. Ir tai yra kelias į paliaubas, kurių visi taip pat norime sulaukti, kad kuo greičiau būtų pasiektas stabilumas“, – pabrėžė K. Budrys.

Izraelio užsienio reikalų ministras: laikome Lietuvą savo drauge

Savo ruožtu Izraelio užsienio reikalų ministras G. Saaras taip pat teigė su K. Budriu aptaręs karą prieš „Hamas“ ir humanitarinę padėtį Gazos Ruože. Izraelio diplomatijos vadovas pažymėjo – norima siekti paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo.

„Šis karas gali baigtis bet kurią dieną, jeigu tik „Hamas“ išleis mūsų įkaitus ir padės ginklus. Šis mūšis – tarp civilizacijos ir barbarizmo. Europa neturėtų painiotis – Izraelis yra strateginis partneris, nėra jokio kito partnerio, kuris laikytųsi tokių vertybių ir kovotų su tais pačiais iššūkiais regione“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Saaras, dėkodamas Lietuvai už paramą Izraeliui „sunkiausią valandą“.

„Ir mums riekės tvirtai laikytis ir reikės jūsų paramos tarptautinėje bendruomenėje“, – pažymėjo ministras.

Klausiamas, ar Lietuva pakankamai remia Izraelį dabartinių iššūkių akivaizdoje, G. Saaras teigė nesiimsiantis to vertinti. Tačiau politikas pakartojo, kad Lietuva yra viena iš valstybių, suvokianti Izraelio svarbą Europos Sąjungai (ES).

„Laikome Lietuvą savo drauge, džiaugiamės draugiškais santykiais, dažnai bendraujame su Lietuvos užsienio reikalų ministru. (...) Vykstant karui mes jaučiame jūsų draugystę ir iš mūsų perspektyvos Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri puikiai suvokia santykių tarp Izraelio ir ES svarbą“, – dėstė jis.

Aptarė padėtį Gazoje, tačiau ar sulaukė kritiškų K. Budrio pastabų – neatsakė

Antradienį Lietuvoje viešint Izraelio diplomatijos vadovui, Vilniuje, šalia Užsienio reikalų ministerijos (URM), kelios dešimtys aktyvistų susirinko į protestą, kuriuo reiškė nepasitenkinimą Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimu, ragino spręsti humanitarinę krizę Gazos Ruože.

Abu politikai tvirtino, kad dvišalio susitikimo metu ši tema taip pat buvo aptarta. Tačiau klausiamas, ar iš K. Budrio sulaukė kritiškų pastabų, G. Saaras neatskleidė.

„Dvišaliuose santykiuose tarp valstybių, išėjus iš susitikimo kabineto, galima pasakyti, ką tu pasakei, bet ne ką sakė kita šalis“, – į klausimą atsakė Izraelio ministras.

Jis pakartojo, kad su K. Budriu kalbėjosi apie palestiniečių padėtį.

„Ir galiu pasakyti, kad šiandien, kai stovime čia, Jeruzalėje prasideda dialogas tarp ES ir Izraelio delegacijų, kuriuo siekiama ne tik pasikeisti nuomonėmis, bet galbūt ir ieškoti galimybių, kaip galėtume dirbti kartu, kad pagerintume situaciją“, – tęsė jis.

Savo ruožtu K. Budrys tvirtino, kad su Izraelio kolega kalbėjo „pakankamai atvirai“.

„Šioje vietoje tikrai turime aiškų, bendrą supratimą, kad yra poreikis gerinti situaciją. Tuos skaičius dėl humanitarinės paramos, kuriuos mes matome – juos reikia pagerinti ir humanitarinės pagalbos skirstymas turi būti platesnis“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas, pastebėdamas, kad šiuos procesus apsunkina iššūkiai dėl karinių veiksmų.

„(Informacija – ELTA) liežia tikėtis, kad situacija tikrai ir gerėja, ir gerės“, – apibendrino K. Budrys.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. 

Apie tai gegužės pabaigoje kalbėjo ir URM vadovas K. Budrys. Tuomet ministras teigė, jog situacija yra itin sudėtinga, tad būtina atidaryti sienų kirtimo punktus. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę situaciją Gazos ruože pavadino humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, kaip akcentavo šalies vadovas, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.

„Iš tikrųjų norisi, kad šita humanitarinė katastrofa baigtųsi, kad būtų atverti humanitariniai koridoriai, kad nekentėtų vaikai, moterys ir žmonės, kurie niekuo nesusiję su karo veiksmais“, – tuomet kalbėjo G. Nausėda.

Jungtinės Tautos (JT) gegužės pabaigoje paskelbė, kad nuo tada, kai Izraelis kovo 2 d. įvedė visišką blokadą, dėl kurios ėmė trūkti maisto ir vaistų, joms pirmą kartą buvo leista siųsti pagalbą.