K. Budrys: Europa turi pasiruošti galimiems JAV muitams Rusijos sąjungininkėms (papildyta)

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi pasiruošti galimam Jungtinių Valstijų (JAV) antrinių muitų taikymui Rusijos prekybos partneriams, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Terminas, kurį prezidentas Trumpas nustatė Putinui – per 50 dienų susitarti dėl ugnies nutraukimo arba bus taikomos antrinės sankcijos – tai yra signalas Europai pasiruošti, nes vis dar turime valstybių narių, kurios yra priklausomos nuo naftos ir naftos produktų importo iš Rusijos“, – antradienį prieš Briuselyje vykstantį Bendrijos ministrų susitikimą žurnalistams sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino Kremliui sankcijomis, jei šis per 50 dienų nesiims veiksmų dėl karo Ukrainoje. 

Pasak ES užsienio reikalų vadovės Kajos Kallas, ministrai antradienį arba trečiadienį turėtų susitarti dėl naujo bloko sankcijų Rusijai paketo, įskaitant Maskvos naftos eksporto kainų viršutinės ribos sumažinimą.

Naujas sankcijų dėl karo Ukrainoje rinkinys jau kelias savaites stringa dėl nesutarimų su Slovakija dėl atskirų planų laipsniškai nutraukti rusiškų dujų importą ir Maltos pasipriešinimo dėl kainų viršutinės ribos.

Vadina Slovakijos siekiu išsiderėti palankesnes sąlygas

BNS praėjusią savaitę rašė, jog Bratislava naujausių sankcijų priėmimą paprašė atidėti, kol ES išaiškins „RePowerEU“ iniciatyvos finansines pasekmes.

Pasak K. Budrio, svarbu padidinti plano „RePowerEU“, kuriuo siekiama laipsniškai nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą, greitį ir nustoti importuoti naftą, kol antrinės sankcijos iš JAV nepasieks Europos.

Kiek vėliau, antradienio popietę, žurnalistams jis sakė besitikintis, jog sankcijos bus priimtos šios dienos vėlų vakarą arba trečiadienį, nes šiuo metu vyksta derinimas tarp Slovakijos ir Europos Komisijos.

„Bet iš tikrųjų tai visiškai ne apie sankcijas, o apie Slovakijos siekį išsiderėti geresnes sąlygas, iš tikrųjų, tai tęsti toliau prekybą su Rusija. Kas yra sunkiai suprantama, kai yra alternatyvų“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, D. Trumpo grasinimai įvesti antrines sankcijas visoms valstybėms, kurios toliau pirks rusišką naftą ir jos produktus, reikštų, jog juos tektų mokėti ir Slovakija.

„Mes turim išgelbėti Slovakiją nuo šitos situacijos ir skatinti kuo greičiau visas valstybes atsisakyti. Štai kur mes esame. Tai rodo tikrai ES silpnumą, tai rodo atskirų valstybių perdėtą egoizmą ir tiesiog išnaudojimą visokių situacijų savo tikslams pasiekti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prieš kritikuojant JAV, Europai siūlo pasižiūrėti į veidrodį

Pasak ministro, tokia praktika yra žalinga ir veikia prieš Bendrijos saugumo interesus.

Jis taip pat pastebėjo, jog vetavimu sistemingai yra pažeidinėjamas solidarumo principas. Anot ministro, „šiai dienai daugiau aiškumo ir greičio sulaukiama iš JAV, o ne iš Europos“.

„Nepaisant visos kritikos, kuri yra Europoje JAV atžvilgiu vienuose ir ir kituose kampuose, bet D. Trumpas juda greičiau negu mes judame. Čia reikia ir į veidrodį pasižiūrėti prieš kritikuojant. Ir tai, kad buvo vakar paskelbtos naujos iniciatyvos, tai leidžia mums čia vėl dar šiek tiek pasistūmėti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis kiek anksčiau yra teigęs, kad Bendrija jau turėtų pradėti ruošti 19-ąjį sankcijų paketą.

Blokas yra arti susitarimo dėl plano, pagal kurį būtų sumažinta Rusijos naftos, eksportuojamos į trečiąsias pasaulio šalis, kainų viršutinė riba.

Naftos kainos viršutinė riba, kurią 2022 metais Didysis septynetas (G-7) nustatė ties 60 JAV dolerių riba, skirta apriboti kainą, už kurią Maskva gali parduoti naftą visame pasaulyje, uždraudžiant laivybos įmonėms ir draudimo bendrovėms, dirbančioms su Rusija, eksportuoti už didesnę kainą.

Pagal naująją ES schemą – kurią tikriausiai palaikytų ir G-7 sąjungininkės, tokios kaip Britanija ir Kanada – blokas nustatytų naują lanksčią normą, mažesnę už rinkos vertę.