K. Budrys: eksportą vykdančių bendrovių savireguliacija galėtų būti panaši į matomą finansų sektoriuje

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) siekiant perkelti dalį atsakomybės dėl eksporto kontrolės pačioms tą vykdančioms bendrovėms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, tai turėtų atrodyti panašiai kaip finansų institucijų vykdoma savireguliacija. Anot jo, siūlomi teisiniai pakeitimai turėtų pastūmėti bendroves domėtis su kokiomis įmonėmis bendradarbiauja ir ar šios yra patikimos.

„Reguliavimas turi būti toks, kuris pastūmėtų įmones turėti ar atitikties pareigūną ar pareigūnus. Jei negalima iš karto to padaryti, tai tą paslaugą įpirkti rinkoje. O po to kompetenciją pas save auginti. (...) Tai turėtų atrodyti tai, kaip atrodo finansų institucijose ar bankuose. Ten yra atitikties skyriai, kurie tikrina, kas yra jų klientai, tikrina kaip vyksta transakcijos. Tikimės, kad ir įmonės, kurios eksportuoja į šalis dėl kurių kyla klausimų, atidžiau pasižiūrėtų į tai, su kuo dirba“, – antradienį po susitikimo su Seimo liberalų frakcija žiniasklaidai teigė K. Budrys. 

„Mes esame viename puslapyje su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nes siūlome bendrovėms uždėti didesnę naštą dėl informavimo apie sutartis ir vykdomą eksportą įmonėms“, – susitikimo metu teigė ministras. 

Paklaustas, ar nėra naivu tikėtis, kad verslas pats atliks sankcijų apėjimo stebėjimo funkciją, ministras perspėjo, kad jei tokių sprendimų nebus imtasi, eksportą į trečiąsias šalis bus galima tik universaliai leisti ar drausti. 

„Pats modelis turi būti toks, kad tai yra dalinimasis atsakomybėmis, ir verslas turi kažkiek paimti į savo pusę. Nes jau kai įsijungia valstybės institucijos, tai nutinka kai jau yra bėdų. (...) Taip yra JAV, kur kai įsijungia institucijos, jų personalas ateina į bendroves jau su problemėlių sąrašu“,  – komentavo jis. 

„Jei to nepadarysime, tai galėsime tik arba drausti arba leisti“, – pridūrė jis. 

ELTA primena, kad EIM siūlo dvejopos paskirties prekes leisti eksportuoti į ES reglamentuose numatytas trečiąsias šalis ir toliau pilna apimtimi drausti logistiką sausumos transportu. Tikslinant buvusios Vyriausybės priimtą nutarimą, siūloma eksportuotojus įpareigoti kas mėnesį teikti informaciją apie oru eksportuotų prekių pavadinimus, kodus, kiekius, vertę, gavėjus bei galutinius naudotojus.

Anot EIM, ankstesnės Vyriausybės priimtos nuostatos dėl eksporto oru draudimo keičiamos realiais kontrolės mechanizmais, norint užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui.

Nutarimą artimiausiu metu ketinama teikti Vyriausybei, jo svarstymas numatytas sausio 22 d. 

Buvusios Vyriausybės priimtą nutarimas dėl nuo sausio įsigaliojusio prekių eksporto draudimo bus ne atšaukiamas, bet tikslinamas, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pranešė sausio pradžioje. 

Anksčiau tarp svarstomų variantų buvo įvardinta ir galimybė išplėsti Trečiųjų šalių, į kurias dvejopos paskirties prekes eksportuoti leidžiama, sąrašas. Šiuo metu sąrašą sudaro šios valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Japonija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Islandija.

Iki pernai gruodžio pradžios nutarimo galiojo ribojimai tik žemės transportui, o buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas juos papildė, nuo šių metų sausio pradžios uždraudęs dvejopos paskirties prekes vežti oru. 

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Verslo atstovai tvirtino, kad gruodį priimtas sprendimas buvo skubotas, neišdiskutuotas ir netikėtai komplikavo įmonių, eksportuojančių prekes į Lietuvos partneres, pavyzdžiui, kituose žemynuose, darbą.