K. Budrys apie Lietuvos sprendimą trauktis iš Otavos konvencijos: tai stipri žinia Rusijos pusei

Seimui ketvirtadienį denonsavus priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog toks sprendimas yra stiprus signalas Rusijai.

„Čia yra labai stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, ir mes realiai planuojamės stabdyti (priešą – ELTA) nuo pat pirmojo centimetro arba net dar giliau“, – ketvirtadienį teigė K. Budrys.

Ministro teigimu, sąjungininkams yra akcentuojama, kad bus dedamos pastangos sumažinti galimas humanitarines rizikas dėl minų naudojimo.

„Mūsų žinia į kitą pusę, sąjungininkams, kurie pergyvena dėl humanitarinių aspektų, – mes jokiais būdais jų neignoruojame, prisiimame didelę atsakomybę. Mes sakome, kad technologiškai dabar esame pažengę tiek, kad galime minimizuoti žalingas pasekmes po karinio konflikto civiliams ir kitiems“, – kalbėjo ministras.

K. Budrys taip pat pažymėjo, kad pasitraukimas iš konvencijos leis sustiprinti dabar turimą kontrmobilumo priemonių parką.

„Atidarome galimybes sustiprinti savo gynybą. Priežastys buvo aiškios, kodėl mums reikia pasitraukti iš konvencijos. Jos buvo ne tiek apie pačią konvenciją – kalbėjome apie tai, kad mums reikia priemonių, kurios leistų stabdyti priešo pėstininkus ir kurios leistų sustiprinti mūsų visą kontrmobilumo priemonių parką ir įrankius“, – sakė jis.

Primenama, kad ketvirtadienį Seimas nusprendė denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. 

Balsavimo metu susilaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas, „Nemuno aušros“ nariai Petras Dargis ir Vytautas Jucius. Pats R. Žemaitaitis balsavime nedalyvavo. 

Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). 

KAM jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.

Išstojimas iš konvencijos įsigalios po pusmečio nuo šio sprendimo priėmimo. 

KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. 

Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius balandžio pabaigoje pasirašė įstatymą dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, kaupimą, gamybą ir perdavimą.