K. Budrys apie incidentus Baltijos jūroje: tai tęsiasi, nes mūsų atsakas yra nepakankamas

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad pasikartojantys incidentai Baltijos jūroje, kurių metu yra pažeidžiami telekomunikacijų kabeliai, yra nepakankamų atsako priemonių pasekmė.

„Tai kas planuoja, organizuoja ir vykdo nėra šiaip kokios nors nevyriausybinės organizacijos, privačios įmonės trolių ferma – tai yra konkrečios karinės institucijos ir dėl to mes čia esame karinės eskalacijos tematikoje. Ir dėl to akcentas turi būti dedamas ant karinio pobūdžio taip pat ir atsako“, – Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje sakė K. Budrys.

Todėl ministras akcentuoja, kad pastarojo laikotarpio Rusijos veiksmų nebegalima įvardinti tik hibridinėmis grėsmėmis.

„Šioje vietoje laikomės nuostatos, kad tai yra horizontali Rusijos eskalacija, kuri tęsiasi dėl to, nes mūsų atsako priemonės yra nepakankamos“, – sakė jis.

„Ir kaip sakėme prieš Vašingtono samitą – jeigu neparodysime, kad mes turime kuo atsakyti ir kad tokia veikla yra žalinga ir sukelianti paseksmes pačiai Rusijai, mes sulauksime ir kitų etapų. Ir dabar tas kitas etapas, kurį mes matome su kritinės infrastruktūros saugumo pažeidimu, su įtampos auginimu Baltijos jūroje turbūt ir yra“, – akcentavo jis.

Ministras pabrėžia, kad Rusija pastaruoju metu užsiima karine eskalacija.

„Mes esame tikrai kitur negu kad buvome prieš metus – ir tai yra mūsų žinia. Ir atsakas turi būti kitoks“, – akcentavo jis.

Sieks išplėsti sankcijas „šešėliniam laivynui“

Ministras akcentuoja, kad siekiant užkardyti panašius incidentus, šiuo metu Baltijos jūroje galiojantį teisinį reguliavimą reikėtų labiau pritaikyti kelių eismo taisyklių principui.

„Pats veiklos kvalifikavimas, tai dabar jau tai turės būt keičiama labiau į kelių eismo taisyklių reguliavimą, kur aiškiai yra pažymėta, kur yra komunikacijos. Ir jeigu tu jas pažeidei, atsakomybė iš karto krenta“, – sakė K. Budrys.

„Jeigu nustatome tyčinę veiklą – ar tai būtų nevyriausybinis veikėjas, teroristinė organizacija, ar valstybinis veikėjas už jos – tada yra politinė ir visokia kitokia prievolė atsakui“, – paaiškino jis.

Ministras taip pat pridūrė, kad ateityje turės būti suvienodintos sankcijos „šešėliniam laivynui“.

„Kaip minimum, turėtume suvienodinti sąrašus sankcionuojamų laivų. JAV yra sankcionavusi dvigubai daugiau nei ES šešėlinio laivyno laivų. Tikiu, kad šešioliktame sankcijų pakete tas sąrašas bus išplėstas“, – sakė K. Budrys.

Visgi jis tikina manąs, kad didesnę grėsmę kelia Rusijos pajėgumai, kurie yra sunkiai pastebimi.

„Esu įsitikinęs, kad mums didesnę grėsmę kelia Rusijos pajėgumai, kurie yra nematomi taip paprastai (...), kurie buvo kuriami dešimtis metų, kad tokią po vandeniu esančią infrastruktūrą gadinti“, – akcentavo jis.

Praėjusį sekmadienį ruože tarp Ventspilio ir Gotlando buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) povandeninis šviesolaidžio kabelis Baltijos jūroje. Latvijos policija pradėjo baudžiamąją bylą pagal du Baudžiamojo įstatymo straipsnius dėl tyčinio turto ir viešojo elektroninių ryšių tinklo sunaikinimo ir sugadinimo. 

Panašus incidentas fiksuotas ir pernai per Kalėdas, kai nustojo veikti Baltijos jūroje esantys povandeniniai elektros ir telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.

Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 dieną be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje. 

Lapkritį Baltijos jūroje taip pat fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.