K. Budrys apie derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje: jeigu kalbame apie kažką, kas tęsis metus – tai nėra taika

JAV prezidentui Donaldui Trumpui kalbantis apie derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Ukrainai reikalinga ilgalaikė taika. Anot šalies diplomatijos vadovo, reikia ne tik sustabdyti Maskvos agresiją, užtikrinti nusikaltimus vykdžiusiųjų atsakomybę, bet ir suteikti Kyjivui atitinkamas saugumo garantijas.

„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu. Mums reikia sustabdyti agresiją, o ne vien tik nutraukti karinius veiksmus mūšio lauke. Sustabdyti agresiją – reiškiasi, neduoti agresoriui nieko pasiimti iš jo įvykdytų nusikaltimų (...). Atsakomybės klausimas čia taip pat yra labai svarbus – visų tų, kurie vykdė agresijos nusikaltimą, planavo, organizavo, įgyvendino. Ukraina turi gauti ilgalaikę ir saugią aplinką. Ilgalaikę taiką. Mes turime orientuotis į tai, kad bent viena karta galės gyventi ir kurti taikoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Budrys.

„Jeigu kalbame apie kažką, kas bus trapaus ir net patys netikime, kad tęsis ilgiau nei metus ar dvejus – tai nėra taika ir tai nėra kokios nors saugumo garantijos. Ukrainai turi būti suteikiama tai, kas jai yra reikalinga – karinė parama, ekonominė parama, finansinė parama. Lietuva tai, ką daro, privalo daryti ir toliau – remti Ukrainą“, – pabrėžė jis.

Ragina griežtinti sankcijas: į paketą siūlo įtraukti suskystintas dujas, atominės energijos įmones

Anot ministro, taip pat svarbu ir užtikrinti tęstinį Vakarų spaudimą Rusijai – Europa, pasak K. Budrio, turi griežtinti sankcijas Maskvai. 

„Rusija ir jos karinė mašina turi būti silpninama, o ne stiprinama. Tai reiškiasi, kad tos sankcijos, kurios yra įvestos, turi būti įvedamos, panaikinant apėjimo kelius. Plius – įvedamos naujos sankcijos. Lietuva teikia ne vieną pasiūlymą į 16 sankcijų paketą. Tikimės trečiosioms karo metinėms jis bus priimtas, papildomai įtraukiant suskystintas dujas. Taip pat turime pagaliau nustotu mykti ir kalbėti apie atominės energetikos įmones ir susijusius asmenis. Ir toliau didinti spaudimą Rusijai, pasiėmus papildomai ir 300 mlrd. eurų, įšaldytų Europoje“, – pabrėžė jis.

„Nėra teisinių argumentų – mūsų teisininkai neranda kontrargumentų, kodėl mes negalime to padaryti. Turime pagaliau paimti ir priimti sprendimus, kaip mes teisingai juos panaudosime Ukrainai stiprinti“, – nurodė jis.

Pernai spalį Europos Taryba nusprendė, kad Rusijos turtas turėtų likti įšaldytas, kol agresorė užbaigs karą ir atlygins Ukrainai už padarytą žalą.

Ukrainos narystė NATO – vis dar efektyviausias būdas suteikti saugumo garantijas

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį Briuselyje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime pareiškė, kad Ukraina negali tikėtis atgauti visų Rusijos užimtų teritorijų bei įstoti į NATO.

K. Budrys kartoja – narystė Aljanse yra geriausias ir efektyviausias būdas užtikrinti saugumo garantijas Kyjivui.

„NATO veikia 75-erius metus, Aljansas yra efektyvus, gebantis atgrasyti. Ukraina, būdama jo dalimi, gautų visas tas pačias garantijas. Jeigu yra kokie nors kiti variantai, apie juos (reikia – ELTA) šnekėti. Neturint kitų variantų – nereikia nuiminėti nuo stalo pačių efektyviausių (priemonių – ELTA)“, – patikino jis.