Siūloma griežtinti elektroninių cigarečių atliekų tvarkymą: prabilta apie užstato sistemą

Seimui bandant spręsti elektroninių cigarečių sveikatai daromą žalą ir priklausomybės problemas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis siūlys spręsti ir aplinkosauginę vadinamųjų „veipų“ problemą.

Rudens sesijoje planuojamiems svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams jis ketina teikti pasiūlymus, apimančius ir elektroninių cigarečių atliekų tvarkymą.

Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojo K. Adomaičio nuomone, tokių cigarečių pardavėjai turėtų būti įpareigoti organizuoti ar finansuoti panaudotų jų gaminių surinkimą ir sutvarkymą. Jeigu Seimas pritartų, prekiautojams keistųsi taip vadinamas gamintojų atsakomybės principo taikymas – jie turėtų prisiimti atsakomybę už  gaminio ar pakuotės poveikį aplinkai nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo.

„Šiuo metu vienkartiniai el. cigarečių įrenginiai dažnai nėra vertinami kaip toksiškos elektronikos atliekos, tad geriausiu atveju keliauja į šiukšlių dėžę su kitomis atliekomis, blogiausiu – metami kur papuola gamtoje. Manau, kad didžiulė problema yra tai, kad vartotojai visiškai neskatinami rūšiuoti ir atsakingai elgtis su „veipų“ atliekomis. Elektroninės cigaretės turėtų būti privalomai tvarkomos tik taip, kaip tvarkome baterijas ar elektroninius įrenginius – juos surenkant ir tvarkant atskirai“, – mano K. Adomaitis.

Jo teigimu, galiojantys teisės aktai sukuria akivaizdžią spragą – elektroninių cigarečių tiekėjai jiems taikomą prievolę sutvarkyti parduodamų gaminių atliekas gali „įgyvendinti“ sutvarkę bet kokią kitą smulkią elektronikos įrangą ir taip faktiškai įvykdyti savo įsipareigojimus.

„Pavyzdžiui, tokių cigarečių pardavėjai gali apmokėti kompiuterių monitorių, lempų sutvarkymą, bet nieko nedaryti dėl vienkartinių tabako gaminių atliekų sutvarkymo ir tai vis tiek būtų tinkamas jų įsipareigojimų vykdymas. Įgyvendinus mano siūlymą, elektroninių cigarečių pardavėjai būtų įpareigoti tvarkyti būtent savo atliekas ir negalėtų dangstytis po visiškai nesusijusių elektroninių atliekų tvarkymu. Tokie pokyčiai galėtų net paskatinti vienkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams taikyti užstatą, kad jų vartotojai būtų finansiškai raginami panaudotus įrenginius ne išmesti, o grąžinti į surinkimo ar prekybos vietas“, – Eltai sakė K. Adomaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad viename tokiame prietaise gali būti apie 80 įvairių cheminių medžiagų, tarp kurių ir sunkieji metalai: švinas, nikelis, alavas.

„Atlieka tapusiose el. cigaretėse esančios ličio jonų baterijos išskiria įvairias toksines chemines medžiagas, kurios teršia dirvožemį, prasiskverbia į gruntinius vandenis, daro žalą ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai. Be to, el. cigaretės, dėl jose esančio nikotino, turėtų būti suvokiamos ir kaip pavojingos atliekos“, – sako K. Adomaitis.

Parlamentaro duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kiekvieną savaitę į šiukšliadėžes išmetama apie 5 mln. „veipų“.  Jungtinėje Amerikos valstijose (JAV) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tik 8 proc. paauglių, rūkančių elektronines cigaretes, panaudotus vienkartinius prietaisus rūšiuoja.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, elektroninių cigarečių vartojimas tarp Lietuvos mokinių yra vienas didžiausių Europoje. Lietuvoje bent kartą per paskutinį mėnesį tokias cigaretes vartojo 31 proc. mokinių. 2021 m. bent kartą gyvenime elektronines cigaretes vartojo 23 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Manoma, kad šiuo metu šių cigarečių paplitimas Lietuvoje yra dar labiau išaugęs. 

Šiuo metu panaudotas vienkartines elektronines cigaretes galima palikti elektronikos atliekų talpose, kurios randasi daugumoje prekybos centrų bei biurų.