Justinas Dedela. Skaitmenizacijos svarba verslui – kritinė, tačiau kol kas Lietuva nepasiveja net ES vidurkio

Skaitmeninė infrastruktūra, technologijomis paremta aplinka ir kvalifikuotų darbuotojų prieinamumas vaidina lemiamą vaidmenį skatinant verslų skaitmeninimą, tačiau ES mastu tarp šalių pastebima nemažai skirtumų šioje srityje. Lietuva daugelyje skaitmenizacijos sričių vis dar užima žemas pozicijas, rodo Europos Investicinio Banko (EIB) tyrimas.

Covid-19 pandemija, iš esmės pakeitusi požiūrį į darbą bei verslą, taip pat paskatino įmones imtis rimtesnių skaitmeninimo planų. Anot naujausio EIB tyrimo, daugiau nei pusė (53 %) ES įmonių 2022 m. ėmėsi veiksmų, kad padidintų savo skaitmenizaciją, pradedant paprasčiausiomis paslaugomis internetu ir baigiant naujų technologijų įdiegimu ar kūrimu.

Dar atsiliekame nuo JAV Pernai 69 % ES įmonių įdiegė pažangias skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, pažangią robotiką, plačią duomenų analizę (angl. big data) ir dirbtinį intelektą. Palyginimui, JAV tokių priemonių ėmėsi net 71% įmonių. Nors ES įmonės padarė didelę pažangą, JAV ją vis dar lenkia skaitmeninimo srityje reaguojant į pandemiją. Šioje srityje didžiausias atotrūkis matomas tarp didelių ir mažų verslų.

Tik 30 % mažų įmonių Europos Sąjungoje pirmenybę teikia skaitmeninimui, palyginti su 62 % didelių įmonių. Regionuose, kuriuose vyrauja geresnė skaitmeninė infrastruktūra, skaitmeninių investicijų grąža yra didesnė ir pačių skaitmenizuotų įmonių yra daugiau.

Nepaisant pažangos, ES regionuose išlieka didelių skaitmeninės infrastruktūros skirtumų – net 14 % įmonių ribotą prieigą prie skaitmeninės infrastruktūros laiko pagrindine kliūtimi investicijas pritraukti. Tai – dar viena priežastis, dėl kurios būtina diegti naujus skaitmenizacijos sprendimus.

Tarptautinio bendradarbiavimo svarba

Tyrimas taip pat parodė, kad įmonės, užsiimančios tarptautine prekyba, dažniau perima pažangias skaitmenines technologijas. Skaitmeninės įmonės pasižymi didesniu atsparumu prekybos sutrikimams ir efektyviau juos išsprendžia. Skaitmenizuotos įmonės taip pat labiau linkusios investuoti į klimato kaitos priemones.

ES net 57 % tokių įmonių jau investavo į tvarius sprendimus, o neskaitmenizuotų įmonių gretose į žaliuosius sprendimus investavo 43%. Lietuvos pozicija – prasta Lietuvos verslai, lyginant su kitomis ES šalimis, patenka tarp mažiausiai besinaudojančių pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis.

ES vidurkis siekia 69 %, kai tuo tarpu Lietuvos verslų vidurkis – 56 %. Reaguodamos į Covid pandemiją Europoje skaitmenizavosi 53 % įmonių, o Lietuvoje vos 38 %. Pažangias skaitmenines technologijas dažniausiai naudoja didieji verslai (apie 70 %), mikro įmonių skaitmenizacija nesiekia net 30 %. Tyrime nurodoma, kad dar mažiau įmonių skaitmenizaciją taikė kaip vieną iš pandemijos sukeltos krizės sprendimų.

Gana ženkliai nuo ES vidurkio atsiliekame ir tvarių sprendimų srityje naudojant skaitmenizaciją. Tiesa, kai kurių skaitmenizacijos priemonių Lietuvos verslai naudoja daugiau už ES vidurkį. Mūsų įmonės aktyviau nei kitos šalys naudoja dronus bei dirbtinį intelektą ir plačią duomenų analizę.

Tyrimo duomenimis, Lietuvos įmonių diegiamai skaitmenizacijai nusileidžia tik Vengrija su 53 %. Prancūzija užima tokią pačią poziciją su 56 %, o visų kitų ES šalių skaitmenizacijos rodikliai – aukštesni.

Tai – itin opi ir mažai svarstoma tema Lietuvos verslo sektoriuje, mat skaitmeninės technologijos bei jų diegimas gali sparčiai atitolinti nuo konkurentų, suteikti techninį pranašumą bei sutaupyti įmonėms finansinių sąnaudų.

O jeigu ateityje ištiktų panaši krizė, kuri prasidėjo 2020-aisiais, jai būtume pasiruošę geriau.