Jūros šventėje – penktadaliu daugiau prekybininkų, konkurencija dėl vietų

Už galimybę prekiauti Jūros šventėje šiemet prekybininkai Klaipėdos savivaldybei sumokėjo 224 tūkst. eurų – penktadaliu daugiau nei praėjusiais metais, teigia renginio organizatoriai. Prekybininkų atstovai sako, jog vietų galėtų būti daugiau, dėl jų jaučiama konkurencija.

Didesnė rinkliavos suma rodo, kad prekybininkų šiemet bus daugiau nei pernykštėje šventėje, nes leidimų prekiauti kainos nesikeitė, sako šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė. 

„Yra savivaldybės jau seniai nustatyta fiksuota rinkliava, kuri siekia nuo 190 iki 360 eurų. Kainos nustatomos pagal patrauklumo zonas“, – BNS sakė E. Šulskė.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad Jūros šventė yra vienas  svarbiausių renginių Lietuvos smulkiesiems prekybininkams, nes jame galima padidinti pardavimus.

„Tai labai svarbu apyvartos dydžiu, nes tokiuose susiėjimuose kiekvienas pasirengęs kažkiek pinigėlių išleisti, smulkiesiems verslininkams tai gera proga užsidirbti“, – BNS sakė Z. Sorokienė.

Konkurencija dėl geriausių vietų

Preliminariais skaičiavimais, šiemet šventėje bus apie 800 prekybininkų, jų skaičiaus augimas siejamas su pasibaigusia Covid-19 pandemija ir panaikintais apribojimais, sako E. Šulskė.

„Greičiausiai tai bus pasikeitusi Covid-19 situacija, nes prekybinių vietų daugiau neatsirado, jų gal net šiek tiek sumažėjo, nes neliko Danės skvero, kuris buvo viena iš patraukliausių vietų prekybai, kaip ir Turgaus aikštė bei Tiltų gatvė. O viska kita prekybininkams atrodo mažiau patrauklu, yra susiformavusios tam tikros tradicijos ir įpročiai, nuolatiniai šventės dalyviai būtent tose trijose vietose lankosi dažniausiai. Vis dėlto prekybininkai supranta, kad galima pritraukti pirkėją ir kitur, į naujas vietas“, – teigė „Klaipėdos švenčių“ vadovė.

Z. Sorokienė sakė, kad Jūros šventėje vietų prekybai trūksta, o konkurencija dėl populiariausių plotų egzistuoja ir tai normalus reiškinys. Ji šventės organizatoriams siūlo renginius ir pramogas organizuoti taip, kad lankytojų srautai pasiskirstytų plačiau. 

„Kad vietų trūkumas yra, tai tikrai galiu patvirtinti, kai kas jų negavo. Konkurencija dėl jų tarp prekybininkų yra, tai normalu. Yra tos vadinamos geriausios vietos, tačiau ir kitas galima užimti, bet šventės organizatoriams reikia pagalvoti, kaip padaryti taip, kad svečių srautai padidėtų ir atokesnėse vietose. Gražiame ir gerame renginyje – o Jūros šventė tokia ir yra – vietų visada trūks“, – sakė Z. Sorokienė.

Apie galimybės prekiauti šventės metu svarbą liudija ir tai, kad kai kurie amatininkai visus metus dirba tik dėl to, kad galėtų prekiauti Klaipėdoje, sako E. Šulskė.   

„Pastebėjau labai didelį norą patekti į mugę, jaučiama tam tikra kova dėl geresnių vietų. Mane stebina faktas, kad kai kurie amatininkai ištisus metus dirba tik tam, kad pasiruoštų prekybai Jūros šventei. Iš to susidomėjimo, iš to, kad žmogus gali visus metus dirbti tik vienai šventei Lietuvoje, galima spęsti, kad tai naudinga visiems“, – kalbėjo ji.

Z. Sorokienė abejoja, ar tokių prekybininkų yra, tačiau tokios galimybės nepaneigė.

„Kad tokioms šventėms ruošiasi stipriau, tai aišku, bet kad tik vienai – kažin. Negaliu paneigti tokio atvejo, bet tai būtų labai retas atvejis“, – sakė ji. 

Siūlo tobulinti prekybos leidimus

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė sako, kad tradicinės lietuviškos produkcijos gamintojams ir pardavėjams šventės organizatoriai galėtų suteikti išskirtines sąlygas ir taip skatinti vietinę gamybą.  

„Jūros šventės mugė tikrai gerai organizuota, tačiau patobulinimų dar gali būti, gal reikėtų labiau gilintis į atskirus atvejus. Galėtų būti vietų rezervai tokiems amatininkams, reikėtų atsižvelgti į jų veiklą, o ne parduoti vietas eilės tvarka. Nesakau, kad ji bloga, bet siekiant lietuviškos produkcijos gamybos ir pradavimų, būtų neblogai jiems parengti specialius pasiūlymus“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Ji taip pat siūlo svarstyti ir kitus patobulinimus: apriboti leidimų prekiauti pardavimus vienam asmeniui, mažinti jų kainas.

„Riboti vietų skaičių pardavimą vienam asmeniui, tada galėtų daugiau žmonių jas gauti. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į į veiklas, nes ne visiems užtenka vienodo ploto. Girdėjau atsiliepimus, kad kainos leidimų yra brangios. Suprantu visų norą užsidirbti, padengti kaštus, bet atrodo, kad kainos ne visiškai pagrįstos, tiesiog siekiama paimti kuo daugiau pinigų. Prekybininkai važinėja po Baltijos šalis, Suomiją, ten tokie renginiai žymiai pigesni“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Ekonominė nauda miestui

Daugiausiai prekybininkų šventės lankytojams siūlo įvairias maisto ir ne maisto prekes, kai kurias paslaugas, renginį išnaudoja savo organizacijoms populiarinti, teigia „Klaipėdos švenčių“ direktorė. 

„Iš esmės tai maisto produktai ir ne maisto prekės, paslaugos, amatininkai. Be to, ne visos vietos skiriamos prekybininkams, kai kas jas išsiperka savo organizacijų reprezentacijai, veiklų reklamai, edukacijoms – stendai įrengiami parodų principu. Kiek ir ko yra tiksliai, analizę darysime po šventės“, – kalbėjo E. Šulskė.

Anot jos, visą renginio ekonominį efektą Klaipėdai apskaičiuoti sunku, nors neabejojama, kad uostamiesčiui šis tradicinis renginys atneša didelę papildomą finansinę naudą.

„Žinoma, kad miestui ji atneša labai daug pajamų – viešbučiai, kavinės, visa tai verslui, o kartu ir miestui, atneša finansinę naudą, jau nekalbu apie naudą Klaipėdos įvaizdžiui ir žinomumui. Jūros šventė – tai kaip nauji metai Klaipėdoje“, – kalbėjo E. Šulskė.

Jūrą, jūreivystę ir jūrines profesijas populiarinanti šventė Klaipėdoje vyksta nuo 1934-ųjų, šiemet renginiai prasidėjo ketvirtadienį ir baigsis sekmadienį.