„Jūros saga“ kviečia į unikalią garso kelionę laive-muziejuje M52 „Sūduvis“

Artėjant sezonui, Lietuvos jūrų muziejaus edukatoriai Klaipėdos centre, Danės upėje, prišvartuotame laive-muziejuje M52 „Sūduvis“ parengė naują patyriminę ekskursiją „Jūros saga“, kurioje kiekvienas jos dalyvis ne tik susipažins asmeniškai su visu sudėtingu laivu, bet ir atliks tam tikrą vaidmenį, taip atkuriant jame tarnavusios įgulos darbą. Ekskursijos dalyviai taps vienu iš laivo įgulos narių: bocmanu, sistemininku, akustiku, artileristu, elektromechaninės kovinės dalies vadu, o gal virėjų komandos vadu.

Ši garso kelionė – tai unikali patirtis, nukelianti į laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ gyvenimą. Ekskursijos dalyviai savo ausinėse išgirs pasakojimus apie laivo istoriją, misiją ir nuotykius Baltijos jūroje. Laivo erdvėse skambės jūrininkų pasakojimai apie tarnybą Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininiame laive M52 „Sūduvis“.

Laivas, kaip personažas, kvies pažinti savo praeitį – nuo tarnybos Vokietijoje iki atvykimo į Lietuvą. Kelionės garsinis pasakojimas sudarytas iš specialiai kiekvienai erdvei sukurtų edukacinių scenų, o judėjimo kryptį brėš paties laivo vingrūs koridoriai. Jo erdvėse atgims žmonių balsai: įgulos nariai pasakos apie save ir tarnybą laive.

„Jūros sagą“ kūrė edukatorius Mindaugas Žvirgždys, aktorius Mikalojus Urbonas, scenarijų ir tekstą – rašytoja Virginija Rimkaitė, muziką – kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Ekskursijos dalyviai išgirs šių laive tarnavusių kariškių pasakojimus: Vitalijaus Aleksandravičiaus (Aprūpinimo tarnybos vadas-laivo bocmanas), Andriaus Kielos (sistemininkas), Dariaus Auškelio (Sistemininkų komandos vadas), Justo Žaglinskio (Elektromechaninės kovinės dalies vadas I), Tomo Abromavičiaus (Elektromechaninės kovinės dalies vadas II), Edgaro Padimansko (virėjas), Rimanto Preimanto (laivo vadas), Andriaus Galdiko (akustikas ir signalininkų komandos vadas), Andriaus Riaukos (Vairininkų navigatorių komandos vadas), Mariaus Safonovo (artirelistas), Dainiaus Jurevičiaus (naras).

Buvęs laivo vadas R. Preimantas pasakoja, kaip pasirinko kariškio kelią: „Tarnaujant „Sūduvyje“ 2005–2014 metais mano kajutės durys visada buvo atviros. Laivo vadas atsakingas už viską: įgulą, laivo saugumą, ginkluotę. Mano istorija prasidėjo toli nuo jūros. Gimiau Baisogaloje, Radviliškio rajone – mažame miestelyje, apie 200 kilometrų nuo jūros. Iki tol jūrą mačiau tik per trumpas vasaras, kartą per metus. Bet viskas pasikeitė 12 klasėje, kai tėvukas pastebėjo laikraštyje skelbimą, kviečiantį jaunuolius į atranką į Vokietijos Jūrų karo akademiją. Jūra atrodė tolimas pasaulis, bet, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. Įstojau, ir gyvenimas pradėjo nebesiskirti nuo bangų ir vėjų. Baigiau Karinių jūrų pajėgų akademiją Vokietijoje kaip vienas geriausių užsienio studentų. Įdomu, kad būtent Vokietijoje pirmą kartą užlipau ant laivo „Sūduvis“. Tada buvau dar kariūnas, jaunas studentas, bet netrukus šis laivas tapo mano tarnybos namais.“

Aprūpinimo tarnybos vadovavęs Vitalijus Aleksandravičius sako, kad pasiilgsta savo jaunystės „Sūduvyje“: „Tada jautėmės nemirtingi, – pasakojo V. Aleksandravičius. – Viskas buvo įdomu, linksminomės, bet žinojome vienas kito ribas ir jų neperžengėme. Jūroje buvome ne tik jūreiviai, bet ir dėl bendro tikslo besistengianti komanda, surišta darbais ir tikėjimu tuo, ką darome. Sąžiningai ir atsakingai atlikti pareigas buvo tarsi nerašyta taisyklė, kurią visi jautėme giliai širdyje. Čia nebuvo vietos simuliuoti. Laivas buvo mūsų namai, o jūra – tai, kas mus jungė.“