Jurbarko švietimo įstaigų vadovų pasitarime – artėjančių mokslo metų naujienos

Rugpjūčio 29 d. Jurbarko rajono švietimo įstaigų vadovai susirinko į Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus organizuotą pasitarimą, vykusį Jurbarko krašto muziejaus Židinio salėje. Susirinkimo tikslas – 2023–2024 mokslo metų aktualijų aptarimas.

Pasitarime dalyvavo rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, administracijos direktorė Rūta Vančienė, vicemeras Edmundas Mačieža, administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė, skyriaus specialistės, Jurbarko švietimo centro direktorė Jurgita Voroninienė ir rajono švietimo įstaigų vadovai.
 
Su artėjančia Rugsėjo 1-ąją švietimo bendruomenę dainomis pasveikino Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos mokytojai Rugilė ir Laurynas Antanaičiai.
 
Rajono meras Skirmantas  Mockevičius savo kalboje akcentavo bendro darbo įveikiant iššūkius svarbą ir linkėjo susitelkimo ir pasitikėjimo savimi pasitinkant naujus mokslo metus.
 
Po šių sveikinimo žodžių Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė pristatė, pokyčius laukiančius visų ugdymo įstaigų naujais mokslo metais. Nors, pasak vedėjos, daugiausiai pokyčių įvyks 2024–2025 mokslo metais, jau šiais mokslo metais prasidės parengiamieji darbai, kurie palies dalį mokinių.
 
Atnaujintos bendrojo ugdymo programos
 
Nuo 2023 m. rugsėjo 1-osios mokytojai dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jos įgyvendamos nelyginėse klasėse. Lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos, o 2024–2025 m. m., jau visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas. Atsižvelgiant į  chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas šių fizikos ir chemijos programas mokysis ir aštuntokai – vieninteliai iš visų lyginių klasių.
 
„Atnaujintose programose nėra radikalių permainų, mokymo tikslu tampa ne tik žinių įgijimas, bet ir mokėjimas šias žinias taikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Ugdymas orientuotas į kompetencijų ugdymą, mokytojams suteikiama galimybė savo nuožiūra rinktis daugiau savo mokomo dalyko turinio, stiprinamas tarpdalykinis ugdymas, tačiau kaip ir kiekviena naujovė, šis pokytis kelia rūpesčių ir klausimų“ – kalbėjo Aušra Baliukynaitė.
 
Mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, 20 proc. ilginamas laikas pasirengti pamokoms, tam skiriamas ir papildomas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, kad mokytojai turės atlikti socialinės-pilietinės veiklos koordinavimo funkciją, šiam darbui skiriama 20 procentų valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičiaus. Mokytojams, kurie ne tik koordinuos socialinę-pilietinę veiklą, bet ir atliks vadovavimo klasei (grupei) funkciją, numatomas 20 procentų didesnis valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius. 
 
Nauja pamoka socialinėms-emocinėms kompetencijoms ugdyti
 
2023–2024 m. m. įvedama nauja pamoka – gyvenimo įgūdžių: 5 ir 7 klasėse – po vieną savaitinę pamoką, o 9 kl. – 1 pamoka kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką.
 
Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug svarbių temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga, saugus eismas, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.
 
Naujovės mokinių mokymosi pasiekimų vertinime
 
2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies pakeitimas, pagal kurį asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti minėtą švietimo įstatymo pakeitimą, mokiniams, nepasiekusiems pasiekimų patikrinimų patenkinamo lygmens, planuojama suteikti ne mažiau kaip po 20 konsultacijų per mokslo metus, tam skiriant 85,80 Eur / mokymo lėšų / mokiniui / metams.
 
Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose. Kokiu mažiausiu balu mokiniui (-ei) reikia išlaikyti PUPP, nebuvo nustatyta. Tačiau jeigu PUPP įvertinimas nesiekė 4 balų, III klasėje mokiniui (-ei) bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir teikiama reikalinga mokymosi pagalba. Nuo 2024–2025 m. m. pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais – šis pokytis aktualus dabartiniams aštuntokams.
 
Keičiasi praleistų pamokų pateisinimo tvarka, kurioje numatyta, kad tėvai dėl ligos per mėnesį galės pateisinti penkias dienas arba ir daugiau dėl svarbių, objektyvių, pagrįstų priežasčių. Jei vaikas sirgs daugiau kaip penkias dienas per mėnesį, tėvai mokyklai turėtų pateikti informaciją iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos ar kitą įrodymą, pagrindžiantį mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją.
 
Brandos egzaminai ir tarpiniai patikrinimai
 
Dabartiniai 10 / II gimnazijos klasės mokiniai brandos egzaminus laikys pagal atnaujintas vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Visi brandos egzaminai bus valstybiniai – nebeliks mokyklinių.
 
Valstybinis brandos egzaminas išskaidomas į dalis: 2 tarpinius patikrinimus ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų; 1 tarpinį patikrinimą ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu šių dalykų: tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, inžinerinių technologijų, istorijos, geografijos, filosofijos, ekonomikos ir verslumo. Mokiniams pasirinkti bus siūlomi trys nauji valstybiniai brandos egzaminai: filosofijos, ekonomikos ir verslumo bei inžinerinių technologijų.
 
Svarbu. Kadangi III–IV gimnazijos klasėse lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos bus mokomasi pagal bendrojo arba išplėstinio kurso programą, atitinkamai organizuojami du atskiri – bendrojo ar išplėstinio kurso – šių dalykų valstybiniai brandos egzaminai. Egzaminas laikomas to kurso, kuriuo mokomasi dalyko. Kaip ir iki šiol, brandos atestatui gauti reikės išlaikyti ne mažiau kaip 2 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir kito pasirinkto dalyko.
 
2022–2023 mokslo metais Jurbarko rajono ugdymo įstaigose mokėsi 3461 vaikas. 1–12 klasėse – 2585 mokiniai. Šių metų rugpjūčio 24 d. duomenimis, šiais mokslo metais į ugdymo įstaigas ateis 3263 vaikai. Iš jų 463 į 1–12 klases.