Jurbarko sveikuolių iššūkis prieš virusą – grūdinti kūną bei stiprinti imunitetą

Kol vieni baiminasi klastingo viruso ir užsidarę kambaryje kovoja su depresija, kiti ieško alternatyvų sveikatai ir savijautai gerinti. Ne vien pasivaikščiodami po mišką ar bėgiodami, bet ir visus metus nenutraukdami maudynių Jurbarko karjere.

„Mūsų laiko“ pašnekovai tvirtina, kad aktyvus gyvenimo būdas, užimtumas, mėgstama veikla,  pozityvus požiūris į gyvenimą saugoja ne tik nuo virusų ir kitų susirgimų, bet ir nuo depresinės nuotaikos, kuri neatsiejama nuo šių dienų įvykių. Kol nuo koronaviruso  neturime nei vaistų, nei vakcinos, dalinamės jurbarkiečių patyrimais ir mėginimais išvengti ligų praktikuojant sveiką gyvenimo būdą.

Į iššūkį – su kolektyvu

Jei galvojate, kad jurbarkiečiai šios pandemijos metu apsnūdęs, o aktyvumu ir sportu lauko sąlygomis užsiima tik profesionalūs sportininkai, labai klystate. Neskaičiuojant tų, kurie rytais su kavos puodeliu keliauja pramankštinti keturkojų augintinių, yra visa grupelė bėgiojimo ir maudynių entuziastų, iki pat dabar nenutraukusių šio vasaros malonumo. Ne dėl karantino, uždėjusio „stop“ juostelę sporto klubams ir kitoms pramogų vietoms, o dėl vieno kolektyvo sugalvoto iššūkio. Apie susitarimą kartą savaitėje išsimaudyti atvirame vandens telkinyje prasitarė viena iš UAB „Laidente“ darbuotojų, kurią lapkričio sekmadienio rytmetį atsitiktinai „pagavome“ brendančią iš vandens. Pakalbinta maudynių entuziastė Gitana Baltrušaitytė papasakojo apie kolegų sugalvotą žaidimą, virtusį ištvermės ir sveikatinimosi ritualu.„Vasarą dviem kolegoms kilo mintis, kad kartą savaitėje, nuo penktadienio iki penktadienio, reikia būtinai karjere išsimaudyti. Jeigu kam nepavyksta, laiko pritrūksta, aplinkybės sumaišo, tada galima vieną kartą nuo pralaimėjimo išsipirkti – iškepti pyragą ir atnešti kolegoms į darbą“, – pasakoja Gitana.

Iššūkį sugalvojo odontologijos klinikoje dirbantys Matas ir Giedrius, o prie jų sumanymo prisidėjo daugiau nei 10 kolegų. „Kad išjudinti monotoniją, prisigalvoja jie visko“, – su šypsena į darbuotojų varžytuves žvelgia odontologijos klinikos vadovė Laimutė Šulinskienė Dagienė. Juokauja, kad šioje situacijoje jai labiausiai patinka darbuotojų kepami pyragai, kuriuos šie atneša į darbą, jei pritrūksta laiko arba valios maudynėms. Toks darbuotojų susitarimas. Odontologė Edita Kažemėkienė prasitaria, kad tai ne pirmas kolektyvo sugalvotas iššūkis – buvo toks etapas, kai čia dirbantys mynė dviračiais – kas daugiau kilometrų nuvažiuos, dabar lenktyniauja, kas ilgiau pratęs maudynių sezoną. Iš pradžių, kol buvo šiltos vasaros ir rudens savaitės, visiems buvo labai smagu dalyvauti šioje atrakcijoje. Vėstant orams prireikė vis daugiau pastangų įlįsti į šaltą vandenį, tad entuziastų gretos ėmė retėti. Tačiau maždaug pusė jų iki pat lapkričio vidurio laikėsi susitarimo kartą per savaitę išsimaudyti karjere, o maudynių veiksmą užfiksuoti vaizdo įrašu – tik taip iššūkis priimamas. Jei dvi savaites kuris nors nepateikia įrodymo, kad maudėsi – iškrenta iš šio žaidimo. Sako, kad vieną kartą savaitėje maudynėms atrasti laiko nėra sudėtinga – dažniausiai tą daro savaitgaliais. Šiltu oru prisitaikyti būdavo dar lengviau – bet kada nubėgai, išsimaudei ir dalyvauji iššūkyje toliau. „Buvo toks atvejis, kad lėkiau iki karjero per pietų pertrauką, kitaip būtų tekę pyragą kepti “, – juokiasi viena iš maudynių entuziasčių Gitana.

Dėl prizo iššūkį laimėjusiam dalyviui kolektyvas nesitarė, tad tie, kas dalyvauja, visa tai daro dėl paprastų priežasčių – iš azarto laimėti, pasitikrinti savo valią, užsigrūdinti, sustiprinti organizmą. Sveikuolišką iššūkį priėmusiems jo dalyviams kuo toliau, tuo labiau norisi save išbandyti, prisijaukinti šaltuką ir, jei ateis tikra lietuviška žiema, pasitikrinti galimybių ribas eketėje. Keliems iš jų užteks valios ir ryžto – parodys laikas.

Maudynių „veteranė“ – greitosios pagalbos medikė

Kai šaltukas šiek tiek grybštelėjo dirvos paviršių, „Mūsų laikas“ pakalbino dar vieną sveikuolę, maudynių „veteranę“, daugiau kaip penkiolika metų bet kokiu metų laiku ir oru lendančia į karjero vandenį. „Ne viena aš tokia, gal dešimt jurbarkiečių šitaip grūdinasi“, – tvirtina Vilma Butėnienė, dirbanti Jurbarko greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Tai, kad medikė žiemą-vasarą kasryt maudosi atvirame vandens telkinyje, kelia pasitikėjimą šia procedūra, nes kas geriau už sveikatos specialistą gali žinoti, kaip kūną paruošti, kad šis nepasiduotų virusui.Vilma bėgioja ir maudosi karjere jau seniai. Pradėjo kartu su Aldona Tenzegolskiene. „Nors metų skirtumas tarp mūsų buvo didelis, bet tas pomėgis labai suartino“ – prisimena Vilma. Prie jų prisijungdavo ir daugiau moterų, bet jos bėgdavo ir maudydavosi iki vėlyvo rudens. Vilmai užteko ištvermės tą daryti ištisus metus.

Vilma yra iš anksčiausiai prie karjero pasirodančių jurbarkiečių. Kartu su drauge Laima ji atskuba taip anksti, nes išsimaudžius reikia spėti sugrįžti namo ir susiruošti į darbą. Sako, kad kuo anksčiau ateini, tuo lengviau į vandenį įlįsti, nes atrodo, kad mažiau šalta. Net nereikia su rankšluosčiu šluostytis – iššoki, apsirengi, kapišoną ant galvos ir keliauji namo. „Po penkių ryto išbėgam su drauge iš namų ir prieš šešias jau būnam vietoje, prie karjero. Mums besimaudant ateina ir kitų tokių šalto vandens mėgėjų. Žiūrėk, ir viena, ir kita moteris panašiu metu prie vandens pasirodo, ir dar pora, vyras su moterimi, išsimaudyti ateina. Grįžtant sutinkame dviratininkus, tik ar jie maudytis važiuoja, ar prasimankštinti, jau nežinom “, – šypsosi Vilma, pasakodama, kad kai kurie sveikuoliai prie karjero atbėga, o kai kas automobiliu atvažiuoja. Jei nebėga, vietoje padaro apšilimą. Niekas ilgai čia neužsibūna – šoka į vandenį, paneria ir atgal į krantą. „Tas šaltas dušas taip atgaivina kūną, kad visa diena būna daug lengvesnė. Visai kitoks rytas būna. Jei kada neišeina išsimaudyti, keistai jaučiuosi, atrodo kažko trūksta. Paneri į vandenį, atsigauna visi centrai – toks didžiulis energijos pakylėjimas. Visai kita dienos kokybė – ir darbe lengviau būna. Ypač dabar, kai visi esame įtampoje dėl Covid“, – atvirauja medikė. Pati ji per tuos metus, kiek užsiima organizmo grūdinimusi, nėra sirgusi jokiomis peršalimo ligomis. „Sirgdavau, kol nebėgiodavau. Kai pradėjau bėgioti, visą sezoną maudytis, anksčiau pasikartojančios ligos, tokios kaip angina, baigėsi“, – sako Vilma. Tiesa, jos kolegos medikai ne tik žavėdavosi jos pomėgiu, bet ir perspėdavo, kad gali susigadinti sveikatą, kad senatvėje atsilieps sąnariams, bet ji jokių simptomų kol kas nejaučia. Tiki kad ir nejaus.

Vilma maudosi ir žiemą. Pernai maudynės buvo lengvos – šalčių nebuvo, vanduo neužšalo, bet atsimena ir tokių žiemų, kad tekdavo pavargti, kol eketę išsikirsdavo. Pamena, kad maudėsi ir prie minus penkiolikos. „Jeigu ledas būdavo storas ir neidavo mums jo pralaužti, tai bent sniege išsivartydavome. Bijodavau tik, kad panėrus eketėje, nerasiu kur išnerti“, – juokiasi pašnekovė, savo vandens procedūrų nenutraukusi net tada, kai laukėsi dukters, tuo stebindama visus aplinkinius. Vilma grūdinimosi patirties pamoko ir iššūkyje su darbo kolektyvu dalyvaujančią Gitaną. Sako, kad jei įšoki į vandenį ir išlipi sausa galva, tai čia ne tikros maudynės – reikia būtinai panerti, kad atsigaivintų visas kūnas.