Jurbarko rajono meras S. Mockevičius: švenčių nėra daug, o jų belaukiant, reikia gerai padirbėti

Jurbarko krašto šventei „Mus jungiantys tiltai“ pasukus pabaigos link, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius sako, kad šventės ateina visų pastangomis. Jų nėra daug, o kad jų sulauktum, turi nuoširdžiai padirbėti.

Anot mero, matėm, kaip aktyviai Jurbarko dvaro parke žmonės dalyvauja renginiuose, linksminasi, bendrauja. Juolab, kad šiemetinė šventė - išskirtinė, ji dedikuota Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui. O šventės tematiką padiktavo Šimtmečio vardo suteikimas Jurbarko tiltui - ilgiausiam visoje Lietuvoje.

- Ar yra jurbarkiškiams kuo džiaugtis, apžvelgiant pastaruosius metus, kas naujo pastaraisiais metais nutiko Jurbarko rajone? - Eltos korespondentė paklausė Jurbarko rajono mero.

-Rajone turime 12 seniūnijų, tai - Eržvilko, Girdžių, Jurbarkų, Jurbarko miesto, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių, Veliuonos, Viešvilės. Savivaldybėje yra 2 miestai - Jurbarkas, Smalininkai, 7 miesteliai - Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė ir 355 kaimai. Gerų pokyčių, tikiu, sulaukė dauguma jų. Rajone gyvena apie 28 tūkstančius gyventojų. Deja, kaip visoje Lietuvoje, jų skaičius mažėja, bet vien savivaldybės pastangų negana tam procesui sustabdyti. Bet rankų nenuleidžiame ir atkakliai su bendruomene siekiame įgyvendinti ambicingus planus, kurie pritrauktų investicijų, sukurtų naujų darbo vietų.

Kadangi krašto gerovę kuria žmonės, stengiamasi pakankamai dėmesio skirti gyventojų problemoms spręsti. Galim pasidžiaugti, kad miesto centre jau turime kompleksiškai sutvarkytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą (rangovė - UAB „Jurmelsta“). Tai atlikta Jurbarko rajono savivaldybei įgyvendinant projektą „Gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinis sutvarkymas Jurbarko mieste“, kurio vertė - 364031,13 Eur. Iš šios sumos: ES fondų lėšos - 309426,46 Eur, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos - 27302,33 Eur, savivaldybės biudžeto lėšos - 27302,34 Eur. Paplatinti įvažiavimai į kiemus, maksimaliai praplėstos automobilių aikštelės, įrengtos neįgaliesiems skirtos automobilių stovėjimo vietos. Rekonstruoti šaligatviai, atsirado vaikų žaidimų bei pagyvenusių žmonių poilsio aikštelių. Teritorija apsodinta gėlėmis, sutvarkytas apšvietimas, pastatyta mažosios architektūros elementų.

Šalia kvartalo veikia jauki užkandinė „Juras&Barkus“ (UAB „Greito maisto vizija“). Tai - jaunų jurbarkiečių, iš užsienio grįžusių į gimtąjį miestą, įkurta įmonė. Tikiu, tokių grįžtančių į Jurbarką su gražiomis idėjomis bei gebėjimais jas įgyvendinti bus dar daugiau. Savivaldybė siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Mums svarbu, kad rajone atsirastų kuo daugiau verslo ir turizmo infrastruktūros objektų. Esame atviri visoms investicijoms, nes norime matyti klestintį Jurbarką.

- Yra toks rodiklis - vienai savivaldybei per metus tenkančių tiesioginių užsienio investicijų suma. Ar Jurbarkas čia galėtų pasižymėti?

-Neįmanoma lenktyniauti su savivaldybėmis, kurių teritorijose veikia laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Mes tokios neturime, tad negalime pasigirti, kaip mūsų kaimynai iš Kauno rajono, pritraukę per LEZ daugiau kaip šimtą milijonų eurų per metus. Tačiau siekiame investicijų, nes tai reiškia geresnį gyventojų užimtumą, augančią gerovę. Vyraujančios pramonės šakos Jurbarke, kurio 35 proc. teritorijos užima miškai, - medienos apdirbimas, statybinių medžiagų, taip pat žemės ūkio, mėsos produktų, konditerijos gamyba, statybos darbai, gabenimo paslaugos, elektros perdavimo linijų statyba, siuvimas, mažmeninė prekyba.

Savivaldybė savo ruožtu skatina naujų įmonių kūrimąsi. Esame nusiteikę žemės sklypų neparduoti, bet juos išnuomoti su tam tikrais saugikliais. Investavimui parengta apie 20 sklypų. Turime ir pirmąjį tokio nuomos konkurso laimėtoją. Naujai kuriamai lietuviško kapitalo įmonei „Amber Cell“, ketinančiai statyti medicinos pramonės reikmenų gamyklą ir įsteigti per 5 metus iki 150 darbo vietų, aukciono būdu 99 metams išnuomavome 2 ha sklypą. Būtų gerai, kad besikuriančios lietuviško kapitalo įmonės galėtų investuodamos pasinaudoti valstybės bei ES finansine parama. Kol kas tokia parama lengviau suteikiama jau veikiančioms, plėtrą numatančioms įmonėms. Daug kalbų apie investicijų pritraukimą, bet konkretaus skatinimo nesimato.

- Minėjote, kad Jurbarko krašto gamtinė aplinka bei kraštovaizdis labai palankūs rekreacijai ir turizmui. Koks čia galėtų būti savivaldybės indėlis?

- Turim daug ambicijų, susijusių su Raudonės pilies ir 25 ha parko komplekso pritaikymu turizmui ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu. Todėl šiam projektui pastaruoju metu skiriame nemažai dėmesio bei pastangų. Tikimės, nebeliks kliūčių įgyvendinti ne vienerius metus puoselėjamą projektą - sujungti 2 km ilgio „Lynų keliu“ per Nemuno upę Jurbarko bei Šakių rajonų savivaldybių teritorijose esančius patrauklius Panemunės pilies ir Gelgaudiškio dvaro objektus. Yra ir kitų įdomių planų, kuriuos palaipsniui mėginama paversti realybe.

Jurbarko rajono teritorija - 1507 kv. km, o pats regionas dar vadinamas Nemuno kraštu, nes apie 70 km vingiuoja Nemunas, Mituva su intakais, Dubysos žemupys, Šešuvis su intaku Šaltuona. Upės, miškai, parkai - vertingas turtas. Teritorijoje dėl gamtinės aplinkos yra išskirtinės sąlygos plėtoti turizmą bei upių laivininkystę.

- Jurbarko krašto šventėje sulaukėte daug svečių ir iš užsienio?

-Iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos. Sveikinimų gavome ne tik iš šių kraštų. Jurbarko rajono savivaldybė yra pasirašiusi partnerystės bei bendradarbiavimo sutartis ir su Belgijos Lakdalio miesto, Didžiosios Britanijos Glamorgano slėnio, Danijos Bogensės, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Nemano rajono, Moldovos Kriulenio, kitomis užsienio savivaldybėmis.

Kaip tik šiomis dienomis Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“ dalyvauja mūsų partnerių iš Kriuleno surengtame tarptautiniame folkloro festivalyje „Mesterul Manole“, skirtame Moldovos Respublikos nepriklausomybės nuo TSRS metinėms paminėti. Tad draugystės tiltai irgi svarbūs.

ELTA