Kriminalai | 9 MIN.
Jurbarko rajone netikėtai darbo metu mirusiam ugniagesiui atstovaujanti profsąjunga įsitikinusi, kad atsakomybė dėl to, jog darbuotojui laiku nebuvo suteikta pagalba ir jis pamainoje budėjo be porininko, krenta savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovybei. Savo ruožtu Jurbarko priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vaidas Vaičiukynas teigia, kad darbo metu miręs ugniagesys pagal sudarytą grafiką turėjo dirbti su kolega, tačiau jis pasiėmė nedarbingumą. Viršininkas akcentuoja, kad kiti kolegos darbuotojo pavaduoti negalėjo, nes dėl nuolatinio finansavimo trūkumo savivaldybės priešgaisrinė tarnyba neturi galimybės mokėti už viršvalandžius.
Profsąjungos vadovas: atsakomybę turėtų prisiimti meras ir savivaldybės tarnybos vadovas
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas teigia, kad atsakomybė už jo profsąjungai priklaususio ugniagesio mirtį krenta Jurbarko merui ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkui. Pasak profsąjungos pirmininko, nesugebėdami užtikrinti, kad pamainoje dirbtų du asmenys, jie pažeidė teisės aktus.
„Mes, atrodo, gyvename teisinėje valstybėje. Ir jeigu man trūksta pinigų, ar galiu aš nueiti pavogti? Lyg ir ne. Čia gaunasi taip, kad trūkstant pinigų savivaldybė ir priešgaisrinės savivaldybės tarnybos, pažeisdami visus teisės aktus, saugumo reikalavimus leidžia budėti po vieną“, – Eltai teigė S. Džiautas.
„Tai yra Lietuvos Vyriausybės priimtas teisės aktas, kuris vadinasi priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto Vyriausybės nutarimas ir priimti priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartai. Ten priede yra aiškiai parašytas punktas: savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos yra priskiriami ne mažiau kaip du darbuotojai – skliausteliuose ugniagesiai. Ar ugniagesių arba profsąjungos problema yra tai, kad tokie aukšti vadovai, merai nesilaiko teisės aktų?“, – kėlė klausimą jis.
Todėl, pasak jo, atsakomybė krenta būtent savivaldybei ir Jurbarko priešgaisrinės tarnybos viršininkui, kad mirusiam ugniagesiui laiku nebuvo suteikta pagalba.
„Manau, kad jie turi nešti atsakomybę už tai, kad pažeidžiant teisės aktus mirusiam nebuvo suteikta laiku pagalba. Nes kiekvienas ugniagesys moka pirmosios pagalbos veiksmus ir dar daugiau. Tai galimai galėjo tos kelios minutės, kai buvo galima iškviesti greitąją pagalbą ir daryti dirbtinį kvėpavimą, ir nors keli procentai būtų, kad jis būtų gyvas“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, dėl šios priežasties jo vadovaujama profsąjunga sieks, kad vadovai už šią situaciją atsakytų.
S. Džiautas akcentuoja matantis poreikį keisti dabar nemažai ydų turintį priešgaisrinės sistemos modelį, kurį sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir pusšimtis šalies savivaldybių priešgaisrinių tarnybų.
„50 priešgaisrinių (tarnybų – ELTA) vadovų galimai nereikalingi. Yra ir jų buhalterės, kai kas ir pavaduotojus turi. Tai 2-3 žmonės savivaldybėje, kurie administruoja šitą dalyką. Aš priminsiu, kad viena buhalterija yra virš 3 tūkst. departamente priešgaisriniame, o čia 50 savivaldybių po 70 žmonių ir kiekviena turi savo buhalteriją. Tai va kur švaistomos valstybės lėšos, kai galėtų tai daryti centralizuotai. Kiekvienos savivaldybės tarnyba perka kurą arba įsigijimus daro kiekvienas, tai išbrangsta pirkimai“, – akcentavo S. Džiautas.
„Dabar vyksta vienas pilotinis projektas Radviliškyje, kur departamentas įsipareigoja šefuoti šitą savivaldybę, įsteigė etatus. Kiek žinau, ten ugniagesiai nebebudi po vieną, skyrė naujesnius automobilius. Tai jeigu (savivaldybė – ELTA) nenori šitaip, tai privalo atsakyti, privalo užtikrinti patys“, – pridūrė jis.
Priešgaisrinės tarnybos viršininkas: mums trūksta finansavimo viršvalandžiams mokėti
Savo ruožtu Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vaidas Vaičiukynas teigia, kad miręs ugniagesys pamainoje budėjo vienas, nes kartu pamainoje dirbti turėjęs kolega tuo metu buvo nedarbingume. Jo teigimu, darbuotojo, galinčio pavaduoti susirgusį kolegą, nebuvo galimybės surasti, nes savivaldybei trūksta finansų darbuotojų viršvalandžiams padengti.
„Pagal budėjimo grafiką turėjo budėti jie dviese, bet kolega yra nedarbingume“, – Eltai teigė V. Vaičiukynas.
„Yra skyrininkas, kadangi pamainos yra 4, o žmonės yra 9 komandoje. Tai tas skyrininkas dalinai ir vaduoja tuos, kurie atostogų išeina. Bet dabartiniu metu yra sergančių ir tada gaunasi tokia landa, kad kitam už viršvalandžius negalima mokėti, tuo labiau žmogui po paros budėjimo yra privalomos 24 valandos poilsio“, – taip pat pažymėjo jis.
V. Vaičiukynas akcentuoja, kad su lėšų trūkumu susiduria daugumos savivaldybių priešgaisrinių tarnybų. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad finansavimą tarnybai skiria ne savivaldybė, o Vyriausybė.
„Jūs galite į bet kurios savivaldybės priešgaisrinę tarnybą paskambinti ir pasakys, kad Lietuvos mastu trūksta pinigų“, – sakė jis.
„Yra metodika apskaičiuota, kiek mums reikia lėšų. Ne tai kad mums reikia iš lubų, bet reikalingo kiekio reikia ir mes jo negauname. Nuolatos yra pateikiami skaičiai ir pastoviai yra sumažinama, nes biudžete trūksta pinigų. Mes finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų“, – taip pat pabrėžė Jurbarko tarnybos viršininkas.
Jurbarko rajono priešgaisrinė tarnyba taip pat informavo, kad netikėtai miręs ugniagesys į darbą atvyko pailsėjęs, jis buvo praėjęs ir medicininę apžiūrą.
„Jis atėjo po trijų parų pailsėjęs ir ryte perėmė pamainą. Sveikata jo buvo patikrinta. Medicininis sveikatos patikrinimas yra atliekamas kas du metai ir jau yra galiojantis. Buvo rudenį, lapkričio mėnesį išlaikęs kvalifikacinius normatyvus, sveikata nesiskundė ir jam paprasčiausiai sustojo širdis“, – informavo jis.
Nepaisant to, kad jo vadovaujamai priešgaisrinei tarnybai trūksta finansavimo, V. Vaičiukynas abejoja Vidaus reikalų ministerijos siekiu sukurti bendrą priešgaisrinę sistemą Lietuvos mastu.
„Mums metai iš metų trūksta finansavimo, tai įdomu, ar prijungus savivaldybės įstaigas prie sukarintų, prie departamentui pavaldžių, iš kur atsiras staiga pinigų. Iš to kad sumažės viršininkų, kad nebus buhalterių? Tai tų dviejų žmonių atlyginimų nepakaks“, – akcentavo V. Vaičiukynas.
„Tegu ir dabar duoda mums tas lėšas ir mes visi funkcionuosime pilnai. O sujungus finansavimas nepadidės“, – pridūrė jis.
Viceministras: reikia stiprinti sistemą, taip pat ir finansavimą
Viceministras Vitalijus Dmitrijevas pripažįsta, kad situacija, kad miręs Jurbarko rajono savivaldybės ugniagesys dirbo be porininko, nėra normali.
„Tai, kad žmogus dirba vienas pamainoje, reikėtų vertinti neigiamai. Ir iš tikrųjų turėtų būti ne mažiau du žmonės. Ir vėlgi, matyt, daug ką galima susieti su finansavimu, bet tikrai tą problemą žinome. Ir kai kuriose savivaldybėse yra ir teigiamų pavyzdžių, kad yra įsteigtas dešimtas etatas ir tas finansavimas yra dengiamas būtent ir savivaldos biudžeto sąskaita“, – Eltai teigė V. Dmitrijevas.
„Bet vėlgi, kalbėkime turbūt apie tai, kad viskas yra mūsų valstybės iždas, mūsų valstybės lėšos ir visiškai nėra skirtumo, ar tai būtų savivaldybės biudžetas, ar valstybės biudžetas“, – pridūrė jis.
Viceministras atkreipia dėmesį, kad yra ministerija yra atsižvelgusi į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl situacijos savivaldybėse – yra atlikta analizė dėl ugniagesių komandų skaičiaus.
„Darėme tam tikrus veiksmus, vertinimus. Vėlgi, yra analizė atlikta dėl komandų skaičiaus ir Lietuvos teritorijos padengiamumo, aptarnaujamos teritorijos, kiek tai susiję su pačiomis komandomis. Ten, kur teritorijos persidengia ir kur reikėtų tikrai korekcijų“, – sakė jis.
Visgi V. Dmitrijevas akcentuoja, kad priešgaisrinės saugos sistemoje reikia pokyčių. Dėl to, pasak jo, Radviliškio rajone ir yra vykdomas bandomasis priešgaisrinės saugos modelis, kurio tikslas yra konsoliduoti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pajėgas.
„Įgyvendiname bendrą pilotinį projektą su Radviliškio savivaldybe ir mes manome, kad iš tikrųjų reikia, kad pamainoje budėtų ne mažiau kaip po du žmones, kad tokiu atveju jie vienas kitam dar galėtų ir pagalbą suteikti, jeigu taip nutinka. Tai tik patvirtina, kad pertvarkos tikrai reikia, mes tikrai žinome, kaip daryti tą pertvarką. Turėsime tam tikrus rezultatus būtent iš pilotinio projekto, kurį dabar įgyvendiname, ir, matyt, tuos rezultatus aptarsime su visomis savivaldybėmis, link kur einame šitoje sistemoje“, – sakė jis.
Viceministras sutinka, kad norint suformuoti funkcionalią priešgaisrinę sistemą, reikia ir papildomų lėšų. Deja, pasak jo, ministerijos pastangas modernizuoti sistemą savivaldybės ne visada pasitinka pozityviai.
„Tokių pavienių pasiūlymų esame turėję. Netgi esame turėję, kad, pavyzdžiui, tikrinant normatyvus savivaldybių ugniagesių dalyvautų ir PAGD, esame tokių pasiūlymų pateikę. Bet vėlgi, tie visi pasiūlymai buvo pavieniai ir ne visada buvo sutinkami draugiškai, kartais buvo ir tam tikrų mūsų pasiūlymų atmetimas. Bet mes visą sistemą priešgaisrinės saugos ir priešgaisrinę tarnybą matytume turbūt kaip kartu veikiančią“, – teigė V. Dmitrijevas.
„Mes tikrai siūlome savivaldybėms atkreipti dėmesį į mūsų pilotinį projektą, išvadas dėl šio projekto tikrai galėsime pateikti dar šiais metais. Ir, matyt, tęsime tą diskusiją. Kad reikia stiprinti sistemą, tai taip, aš sutinku, ir finansavimą taip pat irgi“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Jurbarko rajone sekmadienį skubėdamas į gaisrą mirė ugniagesys. Vyras ruošėsi vykti į gaisrą, tačiau išvaręs automobilį iš garažo, susmuko šalia jo. Ugniagesys pamainoje budėjo vienas.
Liudininkų teigimu, sukniubusiam ugniagesiui dar buvo bandoma padėti – darytas širdies masažas ir dirbtinis kvėpavimas, tačiau veltui.
Jurbarkosviesa.lt skelbia, Šimkaičių ugniagesių komandai vieno ugniagesio trūksta nuo 2022-ųjų birželio galo, tad sukompletuotoje komandoje nuolat tenka kam nors budėti vienam.
Žuvęs ugniagesys, kaip skelbia portalas, yra ilgametis Jurbarko r. priešgaisrinės tarnybos darbuotojas, šiais metais jis būtų šventęs 61-ąją gimtadienį.
etaplius TV
0
