Jurbarko esperanto klubo „Horizontas“ nariai viešėjo Rygoje

Pavasarį Jurbarko esperanto klubas „Horizontas“ dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės skelbtame nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkurse. Mūsų klubo pateikta paraiška „Draugaukime kaimynai“ atitiko konkurso reikalavimus ir gavo dalinį finansavimą. Prasidėjo darbas . Buvo pradėtas bendradarbiavimas su Latvijos respublikos, Rygos esperantininkais. Šiuolaikinių ryšių pagalba buvo apspręsta ir pasirašyta klubų bendradarbiavimo sutartis.

O rugpjūčio 5-ą susiruošėme į išvyką į Rygos miestą. Šiauliuose prie mūsų prisijungė gidė Aida Sinkevičienė ir buvęs Jurbarko esperanto klubo Horizontas“ narys Česlovas Žukauskas, šiuo metu gyvenantis Šiauliuose. Gėrintis gražiais, įdomiais vaizdais ir klausantis gidės teikiamos informacijos netrukome pasiekti Rygą.

Rygos esperantininkams atvežėme ir perdavėme medžiagos apie mūsų esperanto klubo veiklą, pasidalinome mūsų esperanto klubo „Horizontas leidžiamais esperanto kalba žurnaliukais. Taip pat įteikėme informacinę knygą apie Jurbarko miestą ir rajoną ir įvairių informacinių prospektų apie mūsų rajono lankytinas vietas.

Ekskursiją po Rygą pradėjome nuo susipažinimo su Rygos zoologijos sodu. Rygos zoologijos sodas įrengtas kalnuotame pušyne. Rygos zoologijos sodas buvo įkurtas 1912 metų spalio 14 dieną. Pamatėme patį moderniausią žirafų namą su žirafomis, ketverius metus statytą Tropikų namą, fermas, akvariumą, reptilijas, tigrus ir daugelį kitų dalykų. Ekskursijos metu mus lydėjo Rygos esperanto klubo narys Aldis Bušs. Jis pagelbėjo mūsų gidei. Su Aldžio Bušs pagalba ekskursija buvo dar įdomesnė.

Po ekskursijos po zoologijos sodą sustojome didžiuliame pramogų centre „Lydo“. Ten įvairios pramogos lauke ir kavinėje. Papietavę, pasižvalgę po pramogų centrą išvykome į Rygos senamiestį.

Pirmiausia sustojome prie Latvijos šaulių paminklo ir Okupacijos muziejaus, atėjome į Rotušės aikštę. Apžiūrėjome Rotušę, Juodagalvių gildijos namus, Rolando skulptūrą. Rolando statula – nulinis Rygos kilometras. Dar prieš kokius 100 metų nuo Rolando kardo smaigalio matuodavo atstumus iki kitų miestų ir gyvenviečių. Išgirdome skambant karilijonus. Pro Rotušės pasažą, pamatę 3500 metų senumo rastą, išėjome į Turgaus gatvę, kurioje įsikūrę daugybė lauko kavinių. Patraukėme link Šv. Petro bažnyčios, kurios bokštas yra aukščiausias. 123 metrų aukštyje esantis Gaidys senaisiais laikais ant bokšto strypo turėjo išskirtinai praktinę paskirtį, atstojo vėtrungę. Rygai, kaip uostamiesčiui tai buvo labai svarbu, nes buriniams laivams teisinga vėjo kryptis turėjo didelę reikšmę. (Per karą buvo sugriautas, o virsdamas bokštas nušlavė visus senuosius pastatus rotušės aikštėje). Apėję bažnyčią, randame Brėmeno miesto muzikantų skulptūrą, kurią Rygai padovanojo Vokietijos miestas Brėmenas. Šv. Jono bažnyčia , garsi tuo, kad joje senovėje buvo užsimūriję šventaisiais panorę tapti vienuoliai. Šalia Šv. Jono kiemelis (Jana seta) , kurio architektūra primena, kad kadaise čia būta Rygos pilies. Toliau ėjome pagrindine Rygos senamiesčio ašimi - Kalku gatve, pasiekėme Lyvių aikštę, ten apžiūrėjome Didžiosios ir Mažosios gildijų pastatus. Akis patraukė Kačių namas – įdomios koncepcijos pastatas. Pastatą gaubia ne viena legenda, viena byloja, kad šiame pastate gyveno turtingas pirklys, kuris nepriklausė jokiai gildijai. Už tai, kad pirklys negalėjo prisijungti prie užsienio gildijų, šalia jų namų jis pastatė ištaikingus namus, kurie buvo daug gražesni už kitų pirklių. Pagrindinis pastato akcentas – tai ant stogo sutupdytos katės, kurios vokiečių pirklių pusei atsukusios uodegas. Per Lyvių aikštę išėjome iki plačiausios perėjos per Aspazijos bulvarą. Perėję perėją išvydome Laimos laikrodį ir restauruojamą Laisvės statulą (Karlio Zale projektas “Švytėk, kaip žvaigždė!“ Statybos darbai prasidėjo 1931-aisiais metais, tai tapo įgyvendinama dėka tautos suaukotų lėšų . 1935-tais lapkričio 18 dieną, minint 17-tąsias Latvijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines, paminklas buvo iškilmingai atidengtas.) Miesto parkas ir vandens kanalas įsikūręs Rygos tvirtovės pylimų griuvėsiuose. Įvairūs želdiniai pradėti įrenginėti dar apie 1856 metus, o šiandien jie jau puošia parką nuo pat Centrinės stoties iki K. Voldemaro gatvės. Parko teritorija driekiasi beveik 13 hektarų plote, o kanalo ilgis siekia net 3,5 km. Pro Bastėjos kalną grįžome į Rygos senamiestį. Čia pamatėme ilgiausią Rygos senamiesčio namą, Jokūbo kareivines, dabar tai kavinių ir mielų parduotuvėlių teritorija. Užėjome į Parako bokštą, dabartinį Latvijos karo muziejų, kažkada tai buvo vienas iš Rygos sienų gynybinių bokštų. Eidami Bokšto (Torna iela) gatve priėjome Ramelio bokštą, jis atstatytas, bet pamatai byloja, kad Ryga šiuo metu yra kur kas aukščiau nei buvo senovėje. Apžiūrėjome Švedų vartus. Tai vieninteliai miesto vartai, kurie iki šių laikų išliko tokie , kokie buvo pastatyti. Šalia vartų išlikęs Budelio namas. Grožėdamiesi senovę menančiais pastatais, pasiekėme Latvijos seimą ir seniausią Šv. Jokūbo bažnyčia. Visai šalia jos „Trys Broliai“, namai pasakojantys skirtingą Rygos amžių istoriją. Dešinysis „brolis“ yra pats seniausias, pastatytas XV amžiaus pabaigoje. Toliau išėjome į Pilies gatvę, tolumoje matėsi Rygos pilis, dabartinė prezidentūra, šalia anglikonų bažnyčia bei Rygos Sopulingosios Dievo Motinos katalikų bažnyčia. Vėliau pasiekėme Domo aikštę ir didingąją Domo katedrą. Katedros skliauto konstrukcija ir vienuolynas pradėtas statyti 1211 metais ir tęsėsi kelis šimtmečius. 90 m aukščio bokštas baigtas baroko stiliumi 1766 m. Visa katedra pastatyta XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Katedros vargonai yra vieni seniausių pasaulyje. Katedros aikštė atnaujinta 1935 metais, aplinkiniai pastatai buvo nugriauti norint sukurti daugiau erdvės. Šioje aikštėje dažnai rengiami koncertai, mugės ir kiti renginiai. Čia atsisveikinome su Rygos esperantininku Aldžiu Bušs. Pro Vyskupo vartus išėjome į Lapkričio 11 d. krantinės gatvę. Pasigrožėję Dauguva sulipome į autobusą. Pervažiavome iki Rygos centrinio turgaus, kuris įsikūręs kone pačioje Rygos širdyje, vos už keliasdešimt žingsnių nuo Rygos senamiesčio, Dauguvos pakrantėje šalia Rygos Autobusų stoties ir Rygos Centrinės geležinkelio stoties. Šis turgus yra didžiausias Europoje. Nusipirkę turguje lauktuvių išvykome į namus. Iki Šiaulių klausėmės gidės Aidos įdomių pasakojimų. Šiauliuose atsisveikinę su gide ir esperantininku Česlovu po 1.5 val. kelio pasiekėme Jurbarką. Išsiskirstėme su gera nuotaika , kurdami planus kitoms kelionėms.

Jurbarko esperanto klubo „Horizontas“ prezidentas Stanislovas Raulynaitis