Juozas Binkis – medžio juvelyrikos meistras

Kai tik buvo suteikta galimybė laisviau kvėpuoti, Musninkų „Spindulio“ bendruomenė ėmėsi seniai suplanuotų darbų, kuriais tikisi patvirtinti, jog Musninkams Mažosios kultūros sostinės vardas suteiktas ne be reikalo.

Varpinėje, kurią jau galima pavadinti Musninkų kultūros centru, surengta plačiai žinomo medžio juvelyro Juozo Binkio drožinių paroda.

Įspūdinga Juozo, šios srities menininko, biografija. Jeigu skaičiuotume nuo pirmosios darbų parodos Širvintose 1980 m. – keturiasdešimties metų patirtis. Kaip papasakojo pats darbų autorius, drožybai jį paskatino šviesios atminties tautodailininkas čiobiškietis Donatas Gediminskas, įvertinęs pirmuosius darbus ir nuvežęs juos į parodą. O pirmieji drožybos įgūdžiai susiformavo dar vaikystėje, kai kartu su tėvu droždavo šaukštus bei kitus tuometinei buičiai reikalingus namų apyvokos daiktus. Mūsų laikų žmogui sunku ir įsivaizduoti, kad tada beveik visi jie buvo mediniai.

Pirmosios rankšluostinės išdrožtos laisvalaikiu, dar dirbant kolūkio pirmininku. „Vėliau, „ištrūkus į laisvę“, kai nebeslėgė pirmininko pareigos, galėjau daugiau laiko skirti šiam pomėgiui“, – prisiminimais dalijosi autorius. Kad Juozas laiko tuščiai nešvaistė, iškalbingai byloja tokie faktai: 1988 m. surengta paroda Vilniuje, 1990 m. Biržų pilyje, 1992 vėl Širvintose. 1986 m. Juozo kūryba įvertinta Kultūros ministerijos pirmojo laipsnio premija. Geriausi Juozo kūriniai buvo eksponuoti ir užsienio šalių parodose: Lenkijoje, Švedijoje, Armėnijoje, net tokiose egzotiškose šalyse kaip Japonija ar Bolivija. 2005 m. J. Binkiui suteiktas Meno kūrėjo statusas, paprastai tariant, autorius pripažintas šios meno šakos profesionalu.

Sveikindama autorių, Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė prisiminė ir kitą Juozo pomėgį – sodininkystę. Juk Juozas dar ir diplomuotas agronomas, ne vieno mėgstančio augalus musninkiečio mokytojas. Šiltais žodžiais autoriaus kūrybą apibūdino Širvintų meno draugijos atstovė Oksana, meistriškumo požiūriu ją aptarė Rajono tarybos narys Virginijus Sarpauskas, o Dalia sakė esanti susižavėjusi Juozo galantiškumu.

Pasak autoriaus, namie jis turi apie 60-ties rankšluostinių fondą, apgailestavo, kad iš parodų ne visos sugrįždavo sveikos – medžio juvelyrika trapus dalykas. Tik jas, labiausiai patikusias, išsaugojo per daugelį metų, kuriuos Juozas pašventė šiam menui. Suprantama, kad jos visos negalėjo tilpti palyginti nedidelėje Varpinės aplinkoje. Bet užtat kaip nuostabiai toje kamerinėje aplinkoje skambėjo „Lietuvos“ ansamblio muzikantų Birutės Giraitytės (kanklės) ir Algird Jedemskij (birbynė) klasikinė muzika.

Čia reikia pastebėti, kad net ir karantinas su visomis „užgavėnių kaukėmis“ ir žmogiškomis baimėmis nepakenkė „Spindulio“ tradicijai – kad renginys būtų patrauklesnis skirtingų skonių ir poreikių žmonėms, vienu metu pristatoma bent dviejų meno rūšių sintezė.

Verta paminėti ir tai, kad, kaip ir kasmet, liepos 6-ąją sugiedotas Lietuvos himnas organiškai įsiliejo į bendrą renginio nuotaiką – sugiedoję himną, dalyviai grįžo į Varpinę prie arbatos pabendrauti su parodos autoriumi ir vieni su kitais – taip išlaikyta šventiška, iškilminga nuotaika, išvengta oficialių minėjimų rutinos.

Paroda ne vienkartinis renginys – tikimės, kad šia paroda galės pasigrožėti ne tik musninkiečiai, bet ir daugelis kitų šalies žmonių, pamėgusių keliauti po Lietuvą, panorusių susipažinti su mažesnių miestelių kultūra, jos kūrėjais. Kad tai būtų įgyvendinta, bendruomenė viliasi jaunųjų savanorių musninkiečių – gimnazistų pagalbos. Jie savaitgaliais galėtų pabudėti Varpinėje, papasakoti užsukantiems svečiams miestelio istoriją, pristatyti mūsų krašto kūrėjus, šią ir būsimas parodas. O gimnazijos mokytojai galėtų įvertinti juos kaip aktyviai dalyvavusius integruotose meno ir istorijos pamokose. Beje, Varpinėje galėtų būti vedamos ir tikros istorijos (ir ne tik istorijos) pamokos – puiki galimybė šiuolaikinei pamokai, mokymuisi ne mokykloje. Juoba kad gerą pradžią jau padarė gimnazijos dailės mokytoja Valentina Brazaitienė – mokiniai piešė Varpinę, surengta šių piešinių paroda, o vienam iš jos laureatų Donatui Dikčiui šia proga bendruomenės pirmininkas įteikė padėką ir prizą. Donatas vilnietis – taigi, Mažosios sostinės „Spindulio“ šviesa jau pasiekia ir didžiąją sostinę.
O prie tos šviesos ryškumo prisidėjo ir medžio juvelyras Juozas Binkis, gali prisidėti ir kiti musninkiečiai, panorę aktyviau įsitraukti į „Spindulio“ veiklą.

Steponas MAŽRIMAS

Nuotraukų autorius – Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokinys Rokas Gatelis