Jungtinėje Karalystėje vyks parlamento rinkimai

Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vyks pirmieji per beveik penkerius metus nacionaliniai rinkimai.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ministro pirmininko Rishi Sunako Konservatorių partija bus išstumta iš valdžios už tai, kad neįvykdė pažadų, duotų per 14 valdymo metų.

Centro dešinieji konservatoriai atėjo į valdžią per pačią pasaulinę finansų krizę ir nuo to laiko laimėjo dar trejus rinkimus.

Tačiau per tuos metus ekonomika buvo vangi, viešosios paslaugos prastėjo, kilo daugybė skandalų, todėl toriai, kaip įprasta vadinti Konservatorių partiją, tapo lengvu kairiųjų ir dešiniųjų kritikų taikiniu.

Leiboristų partija, kuri yra kairiųjų pažiūrų, yra labiau atsiplėšusi daugumoje nuomonių apklausų po to, kai savo kampaniją sutelkė į vieną žodį: permainos.

Pastaruosius dvejus metus apklausos rodo, kad leiboristai 20 procentinių punktų lenkia konservatorius, ir jokios pastangos per rinkimų kampaniją nepajėgė pakeisti padėties.

Toriai susiduria ir su kitais iššūkiais. Naujoji „Reform UK“ partija atima balsus iš dešiniojo konservatorių sparno po to, kai sukritikavo torių vadovybę dėl nesugebėjimo kontroliuoti imigracijos.

Ant kortos – vyriausybės politinė kryptis

Jungtinės Karalystės piliečiai rinks visus 650 Bendruomenių Rūmų narių, po vieną iš kiekvienos rinkimų apygardos. Tėra tik vienas balsavimo turas liepos 4-ąją.

Britanijoje galioja „pirmas prie finišo“ rinkimų sistema, kuri reiškia, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje pirmą vietą užėmęs kandidatas bus išrinktas, net jei nesurinks 50 proc. balsų.

Tokia sistema iš esmės įtvirtino dviejų didžiausių partijų – Konservatorių ir Leiboristų –dominavimą, nes mažesnėms partijoms sunku laimėti vietų, jei jos neturi sutelktos paramos tam tikrose vietovėse.

Daugumą Bendruomenių rūmuose turinti partija, viena arba remiama kitos partijos, formuos kitą vyriausybę, o jos lyderis taps ministru pirmininku.

Tai reiškia, kad rezultatai nulems vyriausybės politinę kryptį, kurią pastaruosius 14 metų sprendė toriai. Tikėtina, kad naujai politinei krypčiai vadovaus Leiboristų partija.

R. Sunakas, buvęs iždo kancleris, nuo 2022 metų spalio einantis ministro pirmininko pareigas, veda savo partiją į rinkimus.

Pagrindinis jo varžovas yra Keiras Starmeris, buvęs Anglijos prokuratūros vadovas ir nuo 2020 metų balandžio mėnesio einantis Leiboristų partijos lyderio pareigas.

Kitos partijos, iš kurių dalis turi stiprią regioninę paramą, gali būti labai svarbios formuojant koalicinę vyriausybę, jei nė viena politinė jėga negaus bendros daugumos.

Škotijos nacionalinė partija, pasisakanti už Škotijos nepriklausomybę, liberalai demokratai ir Demokratinė junionistų partija, siekianti išlaikyti Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos ryšius, šiuo metu yra trys didžiausios partijos Parlamente po konservatorių ir leiboristų.

Daugelis apžvalgininkų mano, kad naujoji Reformų partija, kuriai vadovauja „Brexito“ kampanijos dalyvis Nigelas Farage'as, gali atimti balsų iš konservatorių.

Gausybė iššūkių

Nuo 2010 metų, kai atėjo į valdžią, konservatoriai susidūrė su vienu iššūkiu po kito. Pirmiausia juos užklupo pasaulinės finansų krizės padariniai, kurie padidino Britanijos skolą ir privertė torius ilgus metus taikyti griežtas taupymo priemones, kad subalansuotų biudžetą.

Po to jie išvedė Britaniją iš Europos Sąjungos, kovojo su vienu iš mirtingiausių COVID-19 protrūkių Vakarų Europoje, o Rusijai įsiveržus į Ukrainą šalyje išaugo infliacija.

Nepriklausomai nuo aplinkybių, daugelis rinkėjų kaltina konservatorius dėl daugybės problemų, su kuriomis susiduria Britanija. Nuo nuotekų išsiliejimo ir nepatikimo traukinių eismo iki pragyvenimo lygio krizės, nusikalstamumo ir migrantų antplūdžio per Lamanšą pripučiamomis valtimis.

Prie viso to, partiją apjuodino nuolatiniai vyriausybės ministrų etikos pažeidimai, įskaitant vakarėlius pandemijos metu.

Skandalai privertė pasitraukti Borisą Johnsoną iš premjero posto ir galiausiai iš Parlamento, kai buvo pripažinta, kad jis melavo įstatymų leidėjams.

Jo įpėdinė Liz Truss išsilaikė vos 45 dienas, kai jos vykdoma politika smarkiai sukrėtė ekonomiką.

Prieš šešias savaites R. Sunakas nustebino apžvalgininkus ir daugumą savo paties įstatymų leidėjų, kai nustatė rinkimų datą liepos 4 dieną, bent trimis mėnesiais anksčiau nei tikėtasi.

Dauguma stebėtojų manė, kad balsavimas įvyks rudenį, tačiau R. Sunakas paskelbė, kad rinkimai įvyks vasarą, tikėdamasis, kad geros ekonominės naujienos padės jam įtikinti rinkėjus, jog konservatorių politika pradeda veikti.

Rinkimų apylinkės ketvirtadienį atsidarys 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 22 val. vietos (penktadienio 0 val. Lietuvos) laiku.

Iškart po apylinkių darbo laiko pabaigos laukiama balsavusiųjų apklausų rezultatų, o ankstų penktadienio rytą turėtų būti aiškūs rinkimų rezultatai.