Jungtinė Karalystė pasitraukė iš ES bendrosios rinkos

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį nutraukė beveik pusę šimtmečio trukusią permainingą partnerystę su Europos Sąjunga, pasitraukusi iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, praėjus puspenktų metų po referendume priimti sukrečiamo sprendimo trauktis iš bloko.

„Brexitas“, nuo 2016 metų dominavęs politikoje abipus Lamanšo sąsiaurio, tapo tikrove, Didžiojo Beno varpui Londone išmušus 23-ią valandą (penktadienį 1 val. Lietuvos laiku), kai didžiojoje dalyje Europos buvo pasitikti 2021-ieji.

Premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), buvęs pasitraukimo šalininkų kampanijos veidas, šį žingsnį vadino „nuostabiu momentu“ šaliai ir pakiliai kalbėjo apie „Globalią Britaniją“, nevaržomą Briuselio nustatytų taisyklių.

Jis žadėjo, kad Britanija po „Brexito“, nepaisant naujos koronaviruso pandemijos bangos, bus „atvira, dosni, orientuota į aplinkinį pasaulį, internacionalistinė ir laisvai prekiaujanti“ šalis.

„Turime laisvę savo rankose, ir nuo mūsų priklauso, kaip labiausiai ja pasinaudosime“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

„Brexitą“ uoliai palaikiusio dienraščio „Daily Express“ penktadienio numerio pirmajame puslapyje buvo išspausdinta baltųjų Doverio pajūrio skardžių nuotrauka ir antraštė „Mūsų ateitis. Mūsų Britanija. Mūsų likimas.“

Teisiškai JK iš Europos Sąjungos išstojo praeitų metų sausio 31 dieną, bet iki metų pabaigos galiojo pereinamasis laikotarpis, kai Britanija tebesilaikė visų ES taisyklių. Tuo metu taip pat vyko įtemptos derybos su Briuseliu dėl laisvosios prekybos sutarties, galiausiai sudarytos per Kūčias.

Dabar, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ES taisyklės Britanijoje nebegalioja. Betarpiška pasekmė – laisvo judėjimo režimo pabaiga daugiau kaip 500 mln. žmonių tarp Jungtinės Karalystės ir 27 ES valstybių.

Muitinės postai pirmąkart per kelis dešimtmečius atnaujino tikrinimus, nepaisant laisvosios prekybos sutarties, leidžiančios Britanijai išlaikyti prieigą prie beveik 450 mln. vartotojų ES šalyse. Prognozuojama, kad krovininio transporto abipus Lamanšo sąsiaurio laukia eilės ir trikdžiai.

„Truputėlis galvasopio“

Prancūzijos šiauriniame Kalė uostamiestyje esančiame Eurotunelio terminale nuo vidurnakčio pareigūnai pradėjo taikyti naujus formalumus. Pirmasis patikros sulaukė vienas sunkvežimis iš Rumunijos, gabenęs pašto siuntas ir siuntinius.

Pervežimų bendrovės „HSF Logistics“, užsiimančios daugiausiai šviežios mėsos ir šaldytų prekių gabenimu tarp Britanijos ir Europos, direktorius Mattas Smithas (Metas Smitas) sakė prieš įsigaliojant naujai tvarkai Naujųjų metų išvakarėse išsiuntęs į ES 15 sunkvežimių.

Po „Brexito“ veiksianti JK vyriausybės sukurta muitinės patikrų sistema yra menkai išbandyta. M. Smithas sakė abejojantis, kaip verslui seksis pildyti naujus dokumentus.

„Tiesą sakant, nesu per daug tikras – atrodo, kad bus truputėlis galvosopio, – jis sakė naujienų agentūrai AFP. – Šioje eilėje kažkurioje stadijoje bus trikdžių.“

Tačiau kad ir kokių iškiltų naujų kliūčių, Britanijos vyriausybė gyrėsi betarpiška „Brexito“ nauda, paskelbusi, kad panaikinamas pridėtinės vertės mokestis įklotams ir tamponams, tad higienos priemonės milijonams šalies moterų atpigs, nebetaikant ES mokesčių taisyklių.

Ilgalaikės žaizdos

Britanija yra pirmoji šalis, išstojusi iš ES, įkurtos siekiant užtikrinti žemyno vienybę po Antrojo pasaulinio karo siaubo.

Tačiau 2016 metų referendumas lėmė įtemptą susiskaldymą visuomenėje tarp pasitraukimo šalininkų ir priešininkų stovyklų, taip pat atnešė ne vienus metus trukusį politinį paralyžių. 2018 metų pabaigoje į valdžią atėjęs B. Johnsonas pažadėjo vesti Britaniją mokslo inovacijų keliu ir siekti naujos partnerystės su kitomis šalimis.

Ruošiantis ratifikuoti prekybos sutartį su bloku trečiadienį Britanijos parlamente vykusius debatus žymėjo ES palaikančių įstatymų leidėjų elegiški pareiškimai ir perspėjimai dėl trikdžių, Jungtinei Karalystei išardžius painų ryšių su Bendrija tinklą, kurtą nuo įstojimo į ES pirmtakę 1973 metais.

Nors laisvosios prekybos su ES susitarimas, apsaugantis nuo muitų ir kvotų, artimiausiu metu leis išvengti galimų trukdžių verslui, skyrybos bus jaučiamos įvairiose sferose.

Pokyčiai įsigalios visur, pradedant augintiniams reikalingais pasais ir tuo, kiek laiko britai galės lankytis savo poilsio būstuose žemyne, baigiant britų dalyvavimu studentų mainų programoje.

Galimi trikdžiai uostuose kelia nerimą dėl maisto ir vaistų trūkumo, taip pat riziką, kad poilsiautojai ir į verslo keliones leidęsi asmenys negalės taip sklandžiai vykti į ES, kaip buvo įpratę.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos žvejai nepatenkinti kompromisu, leidžiančiu ES laivams toliau plaukioti Didžiosios Britanijos vandenyse.

Finansinių paslaugų sektorius taip pat neramiai laukia, kol sužinos, kokių taisyklių pagrindu jis galės toliau bendrauti su bloku, nes tokios taisyklės iš esmės nebuvo įtrauktos į prekybos susitarimą.

„Negesinkite šviesos“

Šiaurės Airijos siena su ES valstybe nare Airija bus atidžiai stebima, siekiant užtikrinti nevaržomą judėjimą – tai yra pagrindinis 1998 metais sudaryto taikos susitarimo, užbaigusio 30 metų trukusį smurtą dėl Britanijos valdymo, aspektas.

Tuo tarpu ES remiančioje Škotijoje, kur „Brexitas“ paskatino raginimus surengti naują balsavimą dėl nepriklausomybės, B. Johnsono 2021 metais laukia galimas galvasopis dėl Konstitucijos pataisų.

Proeuropietiška Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) tviteryje pažadėjo: „Škotija netrukus grįš, Europa. Negesinkite šviesos.“

Visgi nuomonės apklausos rodo, kad dauguma referendumo suskaldytų britų nori judėti tolyn ir yra kur kas labiau susirūpinę dėl blogėjančios koronaviruso pandemijos, šalyje jau nusinešusios per 73,5 tūkst. gyvybių.

B. Johnsonas, kuris, kaip ir 2,5 mln. britų, pats persirgo COVID-19, įspėjo apie laukiančius sunkumus, susijusius su nauja COVID-19 epidemijos banga, tačiau teigė, kad JK sukurta vakcina teikia vilties.

„Draugė ir sąjungininkė“

„Padėtis pagerės, – kalbėjo Maureenas Martinas (Maurinas Martinas) Doverio uoste, esančiame kitoje Lamanšo kanalo pusėje, priešais Kalė uostą. – Turime patys save valdyti ir būti patys sau viršininkai.“

Didžioji Britanija yra svarbi finansų sektoriaus ir diplomatijos veikėja bei pagrindinė NATO valstybė, turinti nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje ir turtingiausių pasaulio ekonomikų grupėje – Didžiajame septynete (G7).

ES prarado 66 mln. piliečių ir 2,85 trln. JAV dolerių dydžio ekonomiką. Bloke yra apgailestaujančių dėl tokio įvykių posūkio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) savo ruožtu pareiškė, kad Britanija ir po „Brexito“ išliks „mūsų draugė ir sąjungininkė“, tačiau apgailestavo, kad „Brexitas“ tapo „daugybės melo ir melagingų pažadų vaisiumi“.

Vyriausiasis Didžiosios Britanijos prekybos derybininkas Davidas Frostas (Deividas Frostas) tviteryje parašė: „Britanija ką tik vėl tapo visiškai nepriklausoma šalimi, kuri pati sprendžia savo reikalus“.

Tačiau jo kolega iš ES Michelis Barnier (Mišelis Barnjė)  buvo nusiteikęs pesimistiškiau: „Niekas man neįrodė „Brexito“ kuriamos pridėtinės vertės“, teigė jis RTL radijui.

„Tai skyrybos... Neįmanoma švęsti skyrybų“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu į „Eurostar“ traukinį Paryžiuje įlipęs gyventojas 59 metų Francois Graffinas (Fransua Grafinas), artėjant „Brexito “ valandai teigė vykstantis į Londoną užbaigti reikalų ir ketinąs grįžti gyventi į Prancūziją.

„Man plyšta širdis“, – kalbėjo jis.

Didesnė JK politikų laukianti atsakomybė

Didžiojoje Britanijoje „Brexitas“ tapo daugelio metų vykusios prieš Briuselį nukreiptos agitacijos kulminacija, kai Bendrija iš prekybos sąjungos tapo ambicingesniu politiniu projektu.

Tačiau 2016 metų referendume nebuvo nustatyta, kokią formą turėtų įgyti „Brexitas“.

B. Johnsono pirmtakei Theresai May (Terezai Mei) nepavyko įvykdyti „švelnaus“ atsiskyrimo, dėl kurio Didžioji Britanija būtų iš esmės susieta su ES.

B. Johnsonas vedė daug griežtesnes derybas, sukeldamas daug nerimo JK verslo atstovams ir opozicinėms partijoms.

Dabar, po kelis mėnesius trukusių audringų derybų, kurias ne kartą nutraukė pandemija, Briuselis taip pat nori judėti pirmyn.

Tačiau JK įstatymų leidėjas Chrisas Hazzardas (Krisas Hazardas) iš Airijos respublikinės „Sinn Fein“ partijos teigė, kad „Brexitas“ – tai dar ne viskas.

„Kai visos audros nusistovės... taps slegiančiai akivaizdu, kad šis prekybos susitarimas yra... naujų prekybos santykių, pagrįstų nuolatinėmis derybomis, ginčais ir kaltinimais, pradžia“, – perspėjo jis.

„The Daily Telegraph“, kuriame dirbdamas B. Johnsonas išgarsėjo kaip Briuselio kritikas, teigė, kad vyriausybės laukia nauja realybė, kurios negąsdins ES šmėkla.

„Politikai turės priprasti prisiimti daugiau atsakomybės nei jie buvo įpratę, kol JK buvo ES“, – teigė leidinys.

BNS