Jubiliejinis kūrėjo performansas „Trijų išminčių atradimas“

„Mistika,.. gerų jausmų ekspresija,.. judesys,.. spalvų žaismas,.. draugiškumas ir širdžių jungtys…“, – tai pirmieji žodžiai iškylantys mintyse, prisimenant vakarykštį (2018-12-10) Gedimino Beržinio parodos atidarymą, skirtą kūrėjo 60 – ojo jubiliejaus progai.

Galima būtų daug vardinti Gedimino titulų (muzikantas, fotografas, operatorius, prodiuseris, tapytojas, lektorius, visuomenininkas), įvairias pareigas (vyras, tėvas, miesto tarybos narys) ir atliktus darbus, nes jis – daugiabriaunė asmenybė. Vis tik labiausiai, manyčiau, jis išryškėja, kaip Žmogus ir Menininkas iš didžios raidės, kuriam mylėti reiškia kurti, o kurti – reiškia mylėti. Jis geba įkvėpti kitiems drąsos gyventi, būti savimi ir išreikšti save Dievo duotomis dovanomis. Jo savotiškas kredo, kad kūrybingumas priklauso ne tik menininkams, todėl kurti gali kiekvienas. Gedimino parodose, ar pasisakymuose į kūrybinį veiksmą būna panardinamas kiekvienas dalyvis. Taip pat buvo ir šį kartą.

Pavakare, 17 val., Radviliškio viešojoje bibliotekoje, rinkosi Gedimino šeima, draugai, bičiuliai, kolegos nešini gėlėmis ir dovanomis. Visi, kas pažįstame ir mylime Gedminą, kaip draugą, šiltą žmogų ir įkvepiantį kūrėją, laukėme kažko netikėto, dar nepatirto ir liečiančio širdį. Toks yra Gediminas Beržinis…

Viskas vyko nestandartiškai ir besąlygiškoje bendrystėje. Mes, svečiai, parodos dalyviai, palikome savo "titulus" nuošaly ir būdami tiesiog Gedimino bičiuliais sustojome jaukiai ratu, sveikinome jubiliatą, prisistatėme vieni kitiems, linkėjome ir laiminome mūsų draugą, juokavome, juokėmės ir tiesiog visi kartu panirome draugiškumo atmosferoje. Dukra, Laima Beržinytė-Gulbinienė, kuri taip pat šioje parodoje eksponavo savo tėčio portretų fotografijas, trumpai prisiminė, kaip tėtis visada nepaliauja drąsinti tikėti savo verte ir orumu ne tik pačius artimiausius, bet ir kitus žmones. Jurgis Dieliautas, Šiaulių universiteto filosofas, mato Gediminą, kaip menininką-mistiką, kurio menas turi ir transcendentinį sąlytį, ir būtinai sąveikauja su žmogumi, įtraukia į kūrybinį procesą, paliečia žmogų. Kunigas Vidas Sajeta ir aš, kaip dvasininkai, įžvelgėme Gedimino nuolankų santykį su Dievu, iš kurio jis semiasi šviesos, kad galėtų sau ir kitiems šviesti Dievo gerumu tame žemiškajame kely kol einame iš tamsos į šviesą. Išmintingas žmogus atpažįsta Kristų, kaip Išminčių išmintį, ir jam nusilenkia, nelyg Rytų išminčiai, atėję iš tolimų šalių pagarbinti gimusį Dievo Sūnų Betliejun. Tokiu būdu išreiškė pagarbą karalių Karaliui duodami aukso, viešpačių Viešpačiui atnešdami smilkalų ir žmonijos Atpirkėjui įteikdami miros. Nuolankių išminčių kalėdinis leitmotyvas skambėjo visos parodos metu, jog visos „žvaigždės“, „titulai“ ir „išminčiai“ lenktųsi Tam, kuris yra virš visų, per visus ir visuose – Gelbėtojui Kristui. Vėliau draugų, kolegų pasisakymuose skambėjo daug nuoširdžių meilės žodžių, pajuokavimų, kad Gediminu Beržiniu ne taip jau paprasta ir būti…

Kol Gediminas pasiruošė kūrybiniam performansui, įvyko nuostabūs susirinkusiųjų pasibuvimai: adventinės maldos atokvėpis, skambėjo dainos ir lyrika…

Tada pasirodė menininkas baltais drabužiais ir skambant Metalicos „Orion“ kūriniui bei keičinatis kosmoso ir žvaigždynų instaliacijos vaizdams, ėmė ekspresyviai lieti dažus ant dviejų drobių. Visi dalyviai akimirksniu buvo perkelti į kūrėjo sūkurį tarp spalvų, garsų ir vaizdo bei patys galėjo sudalyvauti kūrybiniame procese, kartu su Gediminu liejant ant mažų drobelių. Šie paveikslėliai tapo dovanomis visiems parodų dalyviams, kurie tik norėjo juos gauti. Namo parsinešėme to kūrybinio kosmoso dalelę.

Gedimino Beržinio gyvenimą ir darbus pažymi giluminis dvasingumas, nenumaldoma fantazija, asmenybinė ir kūrybinė energija, savita išraiška, kuria jis drąsiai dalinasi su visais, kas tik tam atviri.

Pabaigai pacituosiu Valerio Albiseti žodžius, kurie visiems primena, jog kiekvienas esame savo kasdienybės kūrėjai:

Kūrybingumas nepriklauso vien menininkams, bet ir mums visiems, kiekvieną rytą pasirenkantiems savo gyvenimą paversti meno kūriniu. (Iš knygos „Laisvi mylėti“)

Pastorė Anželika Krikštaponienė

www.ramioslankos.lt