Jubiliejaus puokštė 90-metei gėlininkei

Gegužės 24 dieną Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas ir Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis 90-mečio proga pasveikino ignalinietę Stanislavą Samkienę. Po kojos operacijos namuose dukros Giedrės su meile slaugomai moteriai linkėta sveikatos ir gražių akimirkų. Moteris džiaugėsi svečiais, dėkojo už gėles ir dovanas. Ji sakė puikiai pažįsta seniūną, o štai merą matė pirmą kartą, todėl susidomėjusi išklausė jo pasakojimą apie vaikystėje praleistas vasaras tėvų sodyboje netoli Ignalinos, pažintį su būsima žmona Irma.

Stanislava gyvena nuostabioje vietoje prie Gavaičio ežero. Vyrą Vytautą palaidojusi prieš 11 metų, dabar gyvena viena, lankoma sūnų Dainiaus ir Rimo, o šiuo metu jai reikia ypatingos priežiūros, todėl ilgesnį laiką mama rūpinsis dukra Giedrė. „Šeimoje tėvelis būdavo minštesnio charakterio, jei jo paprašydavai kur nors iškleisti, liepdavo bėgti paklausti mamos. Mamytės žodis buvo paskutinis...“, – pasakoja dukra. Ji pati 18 metų dirbusi dailės mokytoja, dabar gali sau leisti atsiduoti kūrybai, kuri išsilieja keramikos dirbiniuose. Giedrė gyvena ir Lietuvoje, ir Rumunijoje. Ten turi savo dirbtuves, todėl ir gimtuosiuose namuose dabar bando įsirengti nedidelę studiją. Mamą ji apibūdina kaip labai sąžiningą, kruopščią, visur siekdavusią tobulumo.

1957 m. Stanislava pabaigė Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo agronomės specialybę. Nuo 1962 iki 1992 metų Ignalinoje dirbo sodininke-meistre, buvo atsakinga už miesto apželdinimą. Moteris prisimena, kad 1970 m. prie Gavaičio ežero buvo pastatytas didelis stiklinis šiltnamis, kuriame augintos tik lietuviškų veislių gėlės. Dar ji pasakojo, kad tuometinis vykdomojo komiteto pirmininkas Juozas Čepulėnas leisdavo nemokamai duoti gėlių daigelių gyventojams, kad jie ir patys puoštų savo aplinką, o kartu ir prisidėtų prie miesto gražinimo. „Dirbant Stanislavai miestas buvo labai išpuoštas. Laisvės skveras tiesiog skendo gėlėse. O pati Stanislava – labai meniška moteris. Ji ir puokštes gražiai komponuodavo. Aš į Ignaliną atvažiavau dirbti 1970 metais ir buvau maloniai nustebinta miesto gėlynų...“,– pasakojo ignalinietė Danuta Jatulienė.