JT sunerimusios dėl Lietuvos ir dar kelių šalių pasitraukimo iš Otavos konvencijos

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas pareiškė esąs rimtai sunerimęs dėl kelių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, sprendimo trauktis iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą.

„Man didelį nerimą kelia Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos veiksmai, kurių jos ėmėsi ar svarsto, kad pasitrauktų iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir jų sunaikinimo“, – trečiadienį paskelbtame pareiškime sakė Volkeris Turkas.

Jis pažymėjo, kad daugiau kaip 160 valstybių vienijanti konvencija yra labai svarbi priemonė, „padedanti kovoti su pražūtingu priešpėstinių minų poveikiu civiliams“.

„Šie ginklai nesirinktinai žudo ir luošina civilius gyventojus ir kovotojus ir daro poveikį žmonių judėjimo laisvei, galimybei naudotis žemės ūkio paskirties žeme ir teisei į vystymąsi net praėjus dešimtmečiams po karo veiksmų pabaigos“, – teigė V. Turkas.

Pasak jo, žalos rizika civiliams gyventojams yra daug didesnė už bet kokią karinę naudą, kurią būtų galima gauti naudojant priešpėstines minas.

„Kaip ir kitos tarptautinės humanitarinės teisės sutartys, Otavos konvencija iš esmės buvo skirta ginkluotų konfliktų šalių elgesiui reguliuoti, – pareiškime sakė JT žmogaus teisių vadovas. – Jų laikymasis taikos metu ir atsisakymas karo metu arba dėl naujai iškilusių nacionalinio saugumo sumetimų labai kenkia tarptautinės humanitarinės teisės sistemai.“

Jis taip pat paragino visas valstybes, kurios dar neratifikavo Otavos konvencijos arba prie jos neprisijungė, tai padaryti, ir sakė, kad valstybės neturėtų palikti jokių tarptautinės humanitarinės teisės sutarčių ir joms derėtų nedelsiant sustabdyti bet kokį pasitraukimo procesą.

Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę Lietuva oficialiai informavo JT generalinį sekretorių apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, komentuodamas sprendimą, sakė, kad Lietuva imsis visų būtinų priemonių ginti savo valstybę, o jos įsipareigojimas atsakingai gynybai ir tarptautinei humanitarinei teisei lieka tvirtas.

Seimas gegužės pradžioje galutiniu balsavimu pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad tai logiškas žingsnis, o šalis parodė lyderystę, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pažymėjo, jog iš konvencijos pasitraukusi Lietuva su sąjungininkais ruošiasi gaminti ir pirkti šias minas.

Kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pasirašė dekretą, numatantį Kyjivo pasitraukimą iš Otavos konvencijos.