JT pareigūnas Vilniuje: rinkimai Baltarusijoje neturi esminių demokratijos pagrindų

Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyksta nesilaikant pagrindinių demokratijos pagrindų, todėl jie negali būti laikomi nei laisvais, nei sąžiningais, ketvirtadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Nilas Muižniekas.

„Kai žmonės neturi teisės laisvai reikšti savo nuomonės, dalyvauti politinėje veikloje ar formuoti pilietinę visuomenę, rinkimai negali būti laikomi nei laisvais, nei sąžiningais“, – ketvirtadienį žurnalistams ir Baltarusijos bei Rusijos opozicijos atstovams sakė N. Muižniekas. 

Anot N. Muižnieko, rinkimai yra svarbus demokratijos procesas, kuris Baltarusijoje iš esmės yra praradęs esmę.

Sekmadienį rinkimai įvyks praėjus puspenktų metų po 2020 metų balsavimo, sukėlusio masinius protestus visoje šalyje ir paskatinusio griežtą susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol.

Prognozuojama, kad po šių rinkimų Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, nesulaukęs realios konkurencijos, pratęs savo valdymą. 

Anot jo, tai rodo didelis skaičius politinių kalinių, represijos prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomos žiniasklaidos nebuvimas, tarptautinių organizacijų slopinimas ir visiška rinkimų kontrolė.

„Šiuo metu Baltarusijoje kalinama daugiau nei 1 250 politinių kalinių – tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje, atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių“, – sakė pareigūnas, citavęs žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenis.

Tarp jų – opozicijos politikai, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir teisininkai, besispecializuojantys žmogaus teisių pažeidimų srityje. 

N. Muižnieko teigimu, Baltarusijos institucijos savavališkai sulaiko, pratęsia įkalintų politinių kalinių laisvės atėmimą bei taiko kitas represines priemones, įskaitant jų artimųjų persekiojimą. 

Pilnai kontroliuojamas rinkimų procesas

A. Lukašenka šalį valdo nuo 1994 metų. Partijos, kurioms leidžiama veikti, remia jį rinkimuose. 

JT specialiojo pranešėjo teigimu, priėmus naujus partijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, jų skaičius 2023 metais sumažėjo nuo 16 iki keturių, ir visos jos yra lojalios A. Lukašenkai. 

Artėjančius rinkimus Vakarai pasmerkė kaip politinį šou. 

Anksčiau šį mėnesį Lietuvos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis per susitikimą su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad Baltarusijoje vykstančio proceso negalima vadinti rinkimais.

Septintosios kadencijos siekiantis Baltarusijos prezidentas stiprino Minsko ryšius su Rusija ir per savo tris valdymo dešimtmečius griežtai dorojosi su bet kokiais pasipriešinimo ženklais.

Ketvirtadienį N. Muižniekas pabrėžė, kad rinkimų organizavimo sąlygos Baltarusijoje užtikrina, jog sekmadienio rezultatai bus iš anksto nulemti A. Lukašenkos naudai. 

Tuo metu nėra įmanoma ir nepriklausoma stebėsena – Minskas yra atsisakęs bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO). 

N. Muižniekas, remdamasis Paryžiuje įsikūrusios žiniasklaidos stebėsenos grupės „Reporteriai be sienų“ (RSF) duomenimis, pabrėžė, kad Baltarusija yra viena prasčiausiai vertinamų pasaulio šalių pagal spaudos laisvę. Pernai ji užėmė 167 vietą iš 180 šalių. 

Pasak jo, 2024-ųjų pabaigoje represijų prieš žurnalistus ir nepriklausomą žiniasklaidą mastas dar labiau išaugo. 

Minskas kaltina žurnalistus dezinformacijos skleidimu, o šalyje nesant nepriklausomos žiniasklaidos, Baltarusijos žmonės iš esmės negali susidaryti nešališkos nuomonės, sakė N. Muižniekas. 

Dėl didėjančių represijų ir gilėjančios žmogaus teisių krizės tarptautinės organizacijos nuolat ragina Minską nutraukti represijas ir surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, kuriuos stebėtų tarptautinės organizacijos. 

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, smerkiančią žmogaus teisių ir demokratijos principų Baltarusijoje pažeidimus ir ragina ES valstybes bei tarptautinę bendruomenę po sekmadienį vykstančių rinkimų nepripažinti jų rezultatų.

Nepaisant to, europarlamentarai teigė ir toliau remsiantys Baltarusijos žmones, siekiančius demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos.