JT Generalinė Asamblėja balsuos dėl reikalavimo Rusijai pasitraukti iš Ukrainos

Po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos pasisakė daugiau nei 100 valstybių, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį balsuos dėl dokumento, reikalaujančio Maskvos nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

Balsavimą dėl šio rezoliucijos projekto diplomatai vadina demokratijos barometru pasaulyje, kuriame įvairiose šalyse, pradedant  Mianmaru ir baigiant Venesuela, stiprėja autokratinės tendencijos. Jis vyks septintą Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dieną.

Rezoliucija neturėtų privalomosios galios, tačiau jos priėmimas būtų stiprus kirtis Rusijai tarptautinėje arenoje ir pabrėžtų jos izoliaciją. Rezoliucijai priimti reikia dviejų trečdalių balsų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.

Maskva teigė, kad naudojasi teise į „savigyną“, kaip numatyta Jungtinių Tautų Chartijos 51-ame straipsnyje.

Tačiau tokią poziciją kategoriškai atmetė Vakarų šalys, kaltinančios Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąjį straipsnį, reikalaujantį, kad organizacijos narės susilaikytų nuo grasinimų panaudoti jėgą ar jos panaudojimo krizėms spręsti.

Europos šalių inicijuotos rezoliucijos tekstas pastarosiomis dienomis buvo daug kartų taisytas, siekiant užsitikrinti didžiausią įmanomą palaikymą.

Joje nebesmerkiama Rusijos invazija, tačiau reiškiamas ypatingas apgailestavimas dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą.

Iš dokumento taip pat aišku, kad JT smerkia V. Putino sprendimą padidinti Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį.

„Imperija“

Beveik visi pirmadienį ir antradienį Generalinėje Asamblėjoje kalbėję atstovai besąlygiškai smerkė karą ir karinės eskalacijos riziką.

Baiminantis domino efekto, jei Rusija užimtų Ukrainą, Kolumbija atmetė bet kokį sugrįžimą prie „imperijos“, o Albanija klausė: „Kas bus kiti?“

Iš arabų šalių aiškiausiai Maskvą pasmerkė Kuveitas, pats patyręs Irako invaziją 1990 metais. Kitos Vidurinių Rytų šalys liko antrajame plane.

Japonija ir Naujoji Zelandija vadovavo smerkiančių balsų iš Azijos chorui. Indija, karinėje srityje palaikanti glaudžius santykius su Maskva, toliau laikėsi atsargios pozicijos, o Kinija pabrėžė, kad pasaulis „nieko nelaimėtų“ iš naujo šaltojo karo.

Tačiau Rusija neliko visai be draugų. Sirija, Nikaragva, Kuba ir Šiaurės Korėja palaikė Maskvą ir užsipuolė tai, ką vadino Vakarų valstybių, pastaraisiais metais įsiveržusių į tokias šalis kaip Libija, Irakas ir Afganistanas, dvejopais standartais.

„Putinas suklydo“

Iki trečiadienį numatyto balsavimo dar turi kalbėti kelios šalys, tarp jų Maskvos sąjungininkė Baltarusija, leidusi Rusijai naudotis jos teritorija invazijai į Ukrainą, ir Jungtinės Valstijos.

Vašingtonas, kaip ir Europa, įvedė virtinę skaudžių sankcijų Rusijai izoliuoti ir jos ekonomikai dusinti, kad šalis nebegalėtų finansuoti karo.

Generalinės Asamblėjos kuluaruose Vašingtonas nusitaikė į Jungtinėse Tautose dirbančius rusus ir antradienį antrą dieną iš eilės kaltino juos šnipinėjimu.

Amerikiečių misija JT antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, jog Vašingtonas paprašė JT išvaryti vieną darbuotoją, dirbantį „Rusijos žvalgybos operatyvininku“.

Šis prašymas, pateiktas kitą dieną po JAV pranešimo, kad jos dėl šnipinėjimo išsiunčia 12 Rusijos misijos JT diplomatų, paskleidė didelį įtarumą pasaulinės organizacijos būstinėje Niujorke prie Rytų upės, ir taip diplomatų vadintoje „šnipų lizdu“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį sakydamas savo pirmą metinį pranešimą tvirtino, kad V. Putinas nepakankamai įvertino Vakarų reakciją į invaziją.

„Jis atmetė diplomatines pastangas. Jis manė, kad Vakarai ir NATO nereaguos... Jis manė, kad gali supriešinti mus čia, namuose“, – kalbėjo J. Bidenas.

„Putinas suklydo. Mes buvome pasirengę“, – pareiškė jis.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė, BNS