Jono Meko kūryba pristatyta didžiausiame Šiaurės šalių trumpametražių filmų festivalyje

Kovo 9–13 dienomis Suomijoje vykusiame tarptautiniame Tamperės trumpametražių filmų festivalyje buvo paminėtos lietuvių avangardo kino menininko Jono Meko (1922–2019) šimtosios gimimo metinės – parodytos dvi trumpametražių filmų programos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jono Meko šimtmečio paminėjimas tapo vienu svarbiausių festivalio akcentų. Vienas iš J. Meko filmų taip pat buvo atrinktas rodyti festivalio atidaryme. Taip Tamperės trumpametražių filmų festivalis prisijungė prie daugybės kitų festivalių, parodų bei simpoziumų, organizuojamų 2022 metais visame pasaulyje.

J. Mekas apsilankė Tamperės kino festivalyje 2007-aisiais. Tuomet jis dirbo su savo „365 dienų“ projektu, kiekvieną dieną internete išleisdamas po naują filmą, dažnai nufilmuotą praėjusią dieną jam bekeliaujant aplink pasaulį. Keletas filmų, sukurtų kovo 16–21 dienomis, buvo nufilmuoti per kelionę į Tamperę. Šie filmai vis dar prieinami jo internetinėje svetainėje.

„Šiemet Tamperės filmų festivalyje buvo rodoma tik maža dalelė Jono Meko darbų, siekiant paskatinti žiūrovus labiau domėtis šiuo menininku ir jo kūryba. Pristatytoji dviejų dalių programa tik suteikė galimybę perbėgti per dešimtmečius ir pažvelgti į pasaulį pro šio menininko objektyvą. Bet buvo be galo džiugu matyti pilnas sales Jono Meko kūrybos gerbėjų, tarp jų žinomų kino srities profesionalų ir avangardinio kino žinovų“, – įspūdžiais dalijasi Liana Ruokytė-Jonsson, šios J. Meko programos Tamperės filmų festivalyje iniciatorė.

„Susitikęs su Jonu Meku, kalbėdamas su juo, matydamas, kaip jis bendrauja su auditorija, visada žavėdavausi jo energija. Kaip ir daugybę kitų žmonių, mane taip pat užburdavo jo charizma. Vis prisimenu jo susierzinimą per vieną diskusiją kalbant su jaunu kino kūrėju, teigusiu, jog naujosios technologijos kažkodėl yra mažiau meniškos nei 16mm juosta. Jonas negalėjo suprasti jaunų žmonių, gyvenančių praeityje, skatindavo juos išnaudoti naująsias technologijas ir jų teikiamas galimybes. Pats visada žvelgdavo į priekį, visada domėjosi tuo, kas nauja. Amžinas avangardo menininkas“, – tvirtina Jukka-Pekka Laakso, Tamperės kino festivalio direktorius.

52-asis Tamperės trumpametražių filmų festivalis yra didžiausias tokio žanro renginys Šiaurės šalyse ir vienas iš trijų didžiausių trumpametražio kino festivalių Europoje. Kasmet jis pritraukia apie 30 000 žiūrovų, jame parodoma apie 400 filmų, organizuojamos konkursinės programos. Šiemet konkursinės programos muzikos sekcijoje buvo galima išvysti ir režisieriaus Sauliaus Baradinsko filmą „Techno, mama“.

J. Meko dokumentiniai trumpametražiai filmai festivalyje rodyti dviejose programose; iš viso parodyta 14 įvairios trukmės filmų. Programoje „Jonas Mekas 1“ buvo galima išvysti šiuos filmus: „Jonas Keeps Shooting Around – an Interview Portrait of Jonas Mekas“ (Pip Chodorov), „Cassis“, „Hare Krishna“, „Notes on the Circus“, „Quartet Number One“, „Imperfect 3-image Films“, „Song of Avignon“, „Cinema is not 100 years old“, „Ein Märchen aus alten Zeiten“, „Williamsburg, Brooklyn“, „365 Day Project March 16“ (Jonas Mekas). Programa „Jonas Mekas 2“ buvo sudaryta iš trijų filmų: „Scenes from the Life of Andy Warhol“, „Zafiro Torna or Scenes from the Life of George Maciunas“, „This Side of Paradise: Fragments of an Unfinished  Biography (Warhol / Kennedy)“ (Jonas Mekas).

J. Meko filmų projektą inicijavo, koordinavo ir pristatė Tamperės filmų festivalyje Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje L. Ruokytė-Jonsson, filmų programą kuravo J. Meko meno ekspertas, kuratorius Pipas Chodorovas, projektą parėmė Lietuvos kultūros institutas.

Daugiau nei 50 įvairių renginių apimančią tarptautinę J. Meko 100-mečio programą organizuoja ir koordinuoja Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros atašė ir Jono Meko fondas („Estate of Jonas Mekas“). Kino peržiūros, parodos, videoinstaliacijos, koncertai, poezijos skaitymai, diskusijų ir teminių rezidencijų programos, kūrybinės poezijos vertimų dirbtuvės, leidybiniai sumanymai ir kitos iniciatyvos rengiamos solidžiose, gerai žinomose kultūros institucijose keliolikoje pasaulio šalių.