Jono kalnelyje - neįtikėtini dalykai

Prieš metus, pernai kovą, buvo pradėti Jono kalnelio tvarkybos darbai, kurių vertė - 2,2 milijono eurų. Pirmas etapas turėtų būti baigtas vasaros pabaigoje. Klaipėdiečiai galės pamatyti jau atsinaujinusį ir išsipuošusį Jono kalnelį. Gaila, žinoma, kad ne viską, kas planuota, pavyks padaryti, nes sandėliukų, kuriuos reikėjo griauti, savininkai susikibo su Savivaldybe ketindami bylinėtis.

Jono kalnelio tvarkybos darbus atlieka konkursą laimėjusi UAB „Pamario restauratorius“, žinoma, pasitelkdama ir subrangovus. Tądien, kai mes lankėmės šioje didžiulėje tvarkomoje teritorijoje, jų dirbo 12, bet neretai jų dirba kur kas daugiau.

Įsiprašę pažiūrėti, kas vyksta Jono kalnelyje, kas per metus padaryta, buvome nustebinti. Tai nėra paprastas teritorijos pavalymas, kitaip sakant, šioks toks kosmetinis remontas, kaip galbūt atrodo kai kuriems uostamiesčio gyventojams. Čia vykdomi didžiuliai darbai. Bus pakeisto dangos, sutvarkytos tribūnos, atsiras daug erdvės įvairiems renginiams rengti - vaizdas bus visai kitoks.

Purvas trukdo

Oro sąlygos per visus metus nebuvo tokios, kad visiškai nebūtų galima dirbti. Žiemą, suprantama, darbai buvo kiek sustabdyti, o dabar po truputį jie vėl įsibėgėja.

„Pamario restauratoriaus“ vadovas Aldas Kliukas labiausiai laukė, kad pradžiūtų žemė, nes purvynai trukdo dirbti. „Va, dabar išlindo saulutė, tai dabar mes jau ponai“, - vakar juokavo jis. Pasak jo, darbų padaryta dar mažiau nei pusė per tuos metus, tačiau viskas vyksta pagal planą.

Jono kalnelyje statybininkai atrado įvairių dalykų, apie kuriuos net numatyti negalėjo. Jiems ir patiems čia dirbti įdomu.

Kol kas jie mums parodė tik vieną restauruojamą poterną B, kurioje atliekami darbai. Pasirodo, joje yra slėptuvė, kurioje buvo slepiamasi karo metu. Ji gana didelė ir išeina į gatvę. Į kitą poterną A nebuvome vedami, į ją dar negalima įeiti, nes joje esančioje patalpoje sudėti archeologų radiniai.

Poternoms restauruoti naudojamos specialiai gaminamos plytos, nes tokių šiais laikais jau nebėra.

Bus ir fontanas, ir piešinys

Pagaliau Jono kalnelis bus patogiai pasiekiamas ir žmonėms, turintiems negalią. Ne vienoje vietoje jiems padarytas užvažiavimo vežimėliais keliukas, bus ir keltuvai.

Jau baigiami nutiesti gana ilgi dviračių ir pėsčiųjų takai, einantys šalia vienas kito.

Centrinėje Jono kalnelio dalyje, raveline, laiptai klojami iš granito, o pats centras apačioje - plokštėmis.

Ant tų plokščių puikuosis spalvotas piešinys. Koks jis bus, statybininkai dar nežino, laukia projektuotojų nurodymų, derina dažų klausimą. Palei vandenį eis akmenų juostos.

Beje, vandens sfera visiškai neliečiama šio projekto metu. Dalis teritorijos bus apšviečiama, tad raveline tikrai bus gražus vaizdas.

Statybininkams teko dalį Purmarko pylimo, kuri buvo nuslinkusi, supilti ių naujo. Beje, ant jo yra įdomus, galimas daiktas, paveldo objektas. Kol kas dar nenuspręsta, kas su juo bus daroma. Netoli šios vietos atsiras atrakcija vaikams - „pompa“, kad galėtų taškytis ir laistytis. Beje, vaikams bus įrengta ne viena vaikų žaidimo aikštelė.

Jono kalnelyje, netoli to pylimo (tiesiai į „Menų fabriką„) bus ir fontanas, įrenginys jau padarytas, t. y. vandens cisterna jau įkasta.

Pasak „Pamario restauratoriaus“ darbų vadovo Broniaus Šalnio, teko iškirsti ir medžių. Dėl to sulaukta miestiečių kritikos. Žmonės puolė statybininkus, prašė parodyti leidimą, bandė skambinti Savivaldybei. Medžius reikėjo pašalinti norint atstatyti „dingusį“ pylimo kampą.

Statys naują tiltelį

Senasis tiltelis bus restauruotas, pakeista jo medinė dalis, kuri jau yra sudūlėjusi. Raveline bus pastatytas dar vienas naujas tiltelis laikantis veidrodinio principo, bet jis jau bus ne medinis, o kur kas modernesnis, turintis nemažai ir matalinių dalių.

Naujasis tiltelis bus statomas antro etapo metu. „Manau, mums bus didelis iššūkis dėl tilto statybos, nes su toliais dalykais nesame susidūrę„, - sakė darbų vadovas.

Antro etapo metu bus atstatomos ir abi poternos. Šiam etapui darbų jau bus likę kur kas mažiau.

Istorijos štrichai

• Jono kalnelis - tai Klaipėdos bastioninių įtviritnimų kompleksas, kurį sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji, dažniausiai vadinama Jono kalneliu, apima Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji apima Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896 m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.
• Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai - fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje. Vėliau, XVIII a. viduryje, gynybiniai pylimai rekonstruoti.
• To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.

„Vakarų ekspresas“

„Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint leidėjų sutikimo.“