Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos atstatymo 30-metis

Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba švenčia 30-ies metų jubiliejų. Oficialus šventinis renginys, skirtas sukakčiai pažymėti, vyks liepos 4 d., 13 val., visi kviečiami atvykti į Ožkabalius, Jono Basanavičiaus gimtinę, ir kartu prisiminti patriarcho gimtinės atstatymo istorijos akimirkas.

Kauno „Drobės“ iniciatyva

„Birželio 2-oji. Ožkabaliai. Dr. Jono Basanavičiaus gimtinė. Šilta, rami vasaros diena ir pilna rimties, iškilmingumo. Žmonės išlipa iš autobusų, lengvųjų mašinų, pasipuošę. Kaip į atlaidus, kažkas pastebėjo. Tokia ramybė ir pasitikėjimas jų veiduose. Kas gėlių žiedus nešasi, kas akmenį į sodybą atvežė, kas nuskuba ąžuolynan pasidairyti <...> šis birželio šeštadienis – gilaus susikaupimo, gal net galima pavadinti prisikėlimo, atsitiesimo šventė. Juk šventinami tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus tėviškės pamatai“, – taip 1990 m. birželio 8 d. „Drobiečių žodyje“ (Nr. 20) rašė Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo radijo laidų redaktorė, sodybos atstatymo iniciatorė Rima Lipšienė.

Idėja atstatyti Jono Basanavičiaus sodybą galutinai subrendo 1988-ųjų spalį, kuomet R. Lipšienė įmonės savaitraštyje „Drobiečių žodis“ paragino atgaivinti gimtąją Lietuvos tautinio atgimimo tėvo sodybą. Šiai idėjai pritarė daugiau kaip du šimtai drobiečių, Kauno įmonėse susibūrę į rėmimo grupes. Pritardami susivienijimo administracijos iniciatyvai, jie išvyko į Ožkabalius tvarkyti labai apleistos dr. Jono Basanavičiaus gimtinės.

Tądien Basanavičių sodyboje buvo nyku. Talkon atskubėjo ir keletas entuziastų iš Vilkaviškio. Bartninkų kolūkio pirmininkas Vladas Markauskas pasakojo, jog „dabar kolūkiečiai po truputį valo sodybą ir kerta krūmus, o anksčiau čia buvęs tikras šabakštynas; dar ir paskutiniąją Vasario 16-ąją stipri sargyba stovėjusi, kad niekas neprieitų“.

Visi – dideli ir maži, kas su kastuvais, kas su grėbliais stvėrėsi darbo – atkasė sodybos pastatų pamatus, vertė kelmus. Suplevėsavo vėjyje drobiečių atsivežta tautinė vėliava, Ožkabalių kloniais nuskambėjo Jono Basanavičiaus garbei sukurta daina „Vėl šlamės ąžuolai“. Sodybos kieme buvo pasodinti du ąžuoliukai, pasižadėta neleisti užželti takui į sodybą, kur tautos atgimimo tėvo šaknys ir širdis.

Idėja ruseno nuo 1939 metų

Istoriniai šaltiniai mena, jog atstatyti dr. Jono Basanavičiaus gimtąjį namą buvo ketinta jau 1939 metais. Apie labai prastą sodybos pastatų būklę byloja brolio Vinco dukters Konstancijos Šmulkštienės 1938 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos prezidento Antano Smetonos kanceliarijai rašytas prašymas skirti valstybės pašalpą „namui pataisyti“.

Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjas Antanas Rūkštelė buvo įpareigotas nustatyti pastatų būklę. Atvykęs į Ožkabalius jis apmatavo ir išfotografavo gyvenamąjį namą, o 1939-ųjų birželio 5 d. ataskaitoje aprašė labai prastą namo būklę. Apleistą sodybą jis siūlė sutvarkyti nugriaunant seną namą ir pagal jo pavyzdį pastatant naują, tačiau visus planus nutraukė prasidėjęs karas, vokiečių ir sovietų okupacijos, o 1944 m. visi Basanavičių sodybos pastatai sudegė.

Jono Basanavičiaus brolio duktė Konstancija dar ilgai gyveno apirusioje molinėje kiaulidėje, kurioje kaimynai jai įrengė gyvenamąją patalpėlę. Jai išsikėlus gyventi pas giminaičius į Pūstapėdžių kaimą, Basanavičių sodyba nugrimzdo užmarštin.

Sulaukė pritarimo ir aktyvaus palaikymo

1975 m. prie gyvenamojo namo buvo pastatytas architekto Vytauto Gabriūno suprojektuotas, o Sigito Jagmino ir Vytauto Markevičiaus padarytas koplytstulpis bei dvi granitinės plokštės. Tai padrąsino imti tvarkyti apleistą Jono Basanavičiaus sodybvietę. 1985 m. tautodailininkas Leonas Juozonis prie kieme augančio kaštono pastatė stogastulpį su Jono Basanavičiaus bareljefu ir gimtinės pastatų maketu. Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, susitaręs su Bartninkų kolūkio pirmininku, suorganizavo talką sodybai aptvarkyti, o 1988 metų rudenį čia jau darbavosi „Drobės“ vilnos gamybinio susivienijimo Sąjūdžio rėmimo grupės nariai. Jie ne tik atvyko į Ožkabalius aptvarkyti sodybos, bet ir pasiūlė šios žemės šeimininkams savo kolektyvo lėšų bei kitą paramą dr. J. Basanavičiaus tėviškei atstatyti ir memorialiniam muziejui įsteigti.

Drobiečių iniciatyva įvyko pokalbis su Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju Jurgiu Kiunu, Sąjūdžio rėmimo grupės nariu Algimantu Bielskiu ir Bartninkų apylinkės, kolūkio, mokyklos vadovais. Jame „Drobės“ susivienijimas pasiūlė konkrečią pagalbą lėšomis, buvo aptarti artimiausi uždaviniai.

Šiam kilniam darbui nutarta pakviesti ne vien Vilkaviškio rajono žmones. Drobiečių prašymu, į J. Basanavičiaus gimtinę atvyko kūrybinė grupė iš respublikinės televizijos, Meno laidų redakcijos vyresnioji redaktorė Danutė Jokubėnienė nufilmuotus vaizdus parodė tuo metu populiarioje laidoje „Veidrodis“.

Ši žinia labai sužavėjo Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto Sodybų skyriaus vyriausiąją architektę Živilę Mačionienę, kuri jau kitą dieną pasiūlė savo pagalbą. Gavusi „Drobės“ sutikimą ir instituto specialistų pritarimą, ji ėmėsi atstatomos sodybos projektavimo darbų.

Įteisino Garbės protokolu

1989 m. sausio 9 d. į Bartninkus susirinko Jono Basanavičiaus tėviškės atkūrimo organizacinis komitetas: Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Edmundas Žemaitaitis, „Drobės“ gamybinio susivienijimo generalinis direktorius Donatas Vilimas, susivienijimo radijo laidų redaktorė R. Lipšienė, Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto Sodybų skyriaus vyr. architektė Ž. Mačionienė, Komunalinio ūkio projektavimo instituto skyriaus vyr. specialistas Vitalius Stepulis, Vandens ūkio projektavimo instituto partinio biuro sekretorius Jonas Šustickas, Bartninkų kolūkio pirmininkas V. Markauskas, Vilkaviškio rajono vyriausiasis architektas Stanislovas Kravčenka, Vilkaviškio rajono kultūros skyriaus vyriausioji metodininkė Daiva Ambrasaitė ir Vilkaviškio rajono kraštotyros muziejaus vedėja Gabrielė Karalienė. Organizacinio komiteto nariai pasirašė Garbės protokolą, kuriuo buvo įsipareigota atstatyti sodybą, įrengti joje muziejų, greta pasodinti Tautinio atgimimo ąžuolyną, nutiesti naują kelią iš Bartninkų į Ožkabalius.

Tų pačių metų birželį Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto mokslinė metodinė taryba patvirtino Ž. Mačionienės projektinius sodybos atstatymo pasiūlymus. Aptarime dalyvavo Sigitas Lasavickas, Napaleonas Kitkauskas, Romanas Jaloveckas, Vytautas Dvariškis, Kęstutis Labanauskas. Visi kalbėjusieji ragino kuo greičiau pradėti sodybos atstatymą. Į projektavimo darbus įsijungė architektė Marija Šavaliauskienė, konstruktoriai Adolfas Balkus ir Danutė Garmuvienė, inžinieriai Valerija Lukaševa, Gintaras Paura, Kostas Kojelis ir Česlovas Jocius. Patarimais padėjo etnologai Vacys Milius ir Angelė Vyšniauskaitė.

Renkant projektavimui reikalingą medžiagą, daug padėjo kraštotyrininkė ir Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrėja G. Karalienė, kuri su talkininkais surinko ir užrašė nemažai apylinkės gyventojų prisiminimų apie Basanavičynę. Daug naudingos informacijos apie gyvenamąjį namą – pastato planą, patalpų matmenis – architektė rado minėtoje A. Rūkštelės ataskaitoje.

Gimtadienio dovana – atstatytas namas

Atstatymo darbams pradėti Kauno „Drobė“ skyrė 100 tūkstančių rublių. Vilkaviškiečiai ir kiti geranoriški asmenys sodybos atstatymui paaukojo 14 tūkstančių rublių. Statybos darbai pajudėjo 1990-ųjų pavasarį, sovietų paskelbtos ekonominės blokados sąlygomis.

Atstatant patirta įvairių sunkumų: teko ieškoti specifinių medžiagų ir senąsias technologijas išmanančių darbininkų, blokados sąlygomis kęsti benzino stygių. Tačiau statybos darbus vykdžiusiai UAB „MeBeTa“ noriai talkino vietiniai gyventojai, kuriems vadovavo pusbroliai Rimgaudas Raulinaitis ir Romanas Raulynaitis. Skiedros klėties stogui uždengti išpjautos vilkaviškiečio Jono Akucevičiaus išsaugota autentiška skiedrine. Netoliese specialiai pasėtus rugius vietiniai gyventojai nupjovė ir išdžiovino senuoju būdu, o vietiniai meistrai senoviniu būdu šiaudais uždengė namo stogą.

1991 m. lapkričio 23 d. minint dr. Jono Basanavičiaus 140-ąsias gimimo metines, daugybė į Ožkabalius suvažiavusių svečių išvydo atstatytą gyvenamąjį namą su pirmąja muziejaus ekspozicija, klėtį, atsodintą sodą ir šalia augantį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną.

Sodybos atstatymo darbai vyko toliau. 1998 m. buvo atstatyti du dideli tvartai, rūsys ir kluonas su pelude. Tų pačių metų gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 Jono Basanavičiaus gimtinei ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui buvo suteiktas kultūros paminklo statusas.

Džiugu, jog prieš trisdešimt metų Lietuva ryžosi susigrąžinti nacionalinę savigarbą, kuri skatino prikelti iš užmaršties tautos šviesulius. Kad mūsų istorijoje nebūtų ne tik baltų, bet ir gėdos dėmių.

Birželio 2 dieną, sukako 30 metų, kai buvo pašventinti gimtosios Jono Basanavičiaus sodybos gyvenamojo namo pamatai. Liepos 4 d., 13 val., kviečiame visus atvykti į Ožkabalius, Jono Basanavičiaus gimtinę, kur kartu prisiminsime patriarcho gimtinės atstatymo istorijos akimirkas.