Joniškietis Liuksemburge puoselėja lietuvybę ir meilę savo kraštui

Liuksemburge jaunimą ugdantis ir jį gyvenimui ruošiantis Joniškio „Aušros“ gimnazijos alumnas, istorijos ir socialinių mokslų mokytojas Gražvydas Kaškelis jau keletą metų gyvena ne Lietuvoje, tačiau jo nuoširdi meilė savo kraštui ir atsakingas darbas su jaunimu yra matomas ir įvertintas. Joniškio rajono savivaldybės taryba pedagogui suteikė Joniškio garbės ambasadoriaus vardą.

Mokytojas iš pašaukimo

G. Kaškelis profesiniu mokytojo keliu pasuko neatsitiktinai. Jo mama dirbo lietuvių kalbos mokytoja, o sesuo yra pradinių klasių mokytoja. Joniškietis tęsia savo šeimos mokytojų dinastiją ir sėkmingai eina profesiniu pedagogo keliu.

„Nuo pat mažens mačiau šio darbo specifiką – daugybę parsineštų sąsiuvinių, pildomas pažymių knygeles, ilgus vakarus, praleistus ruošiantis pamokoms“, – prisiminimais dalijasi jis. Tokia šeimos narių darbo kasdienybė vaikino neišgąsdino, o kaip tik pastūmėjo eiti tuo pačiu keliu ir gyvenimui ruošti jaunimą.

Kai studijuodamas istoriją, būsimasis pedagogas atliko kelias pedagogines praktikas, neliko abejonių dėl ateities planų. Tuo metu ir kilo noras pasimatuoti mokytojo profesiją. „Pamačiau, kokia įdomi yra ši veikla, kokia prasminga, iššūkių kupina. Tai nuolatinio tobulėjimo reikalaujantis darbas. Labai mėgstu bendrauti su žmonėmis, tad be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi, galėdamas save realizuoti, būdamas mokytoju“, – akcentuoja vyras.

Būsimo pedagogo kelias į mokyklą prasidėjo tuometėje Joniškio r. Linkaičių pagrindinėje mokykloje. Vėliau jis mokslus tęsė Joniškio „Aušros“ gimnazijoje. Baigęs ją, vaikinas pasirinko istorijos studijas tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija).

Baigęs studijas, gyvenimo aprašymą papildė istorijos bakalauro bei pedagogo kvalifikacijos įrašais. Jauno pedagogo karjera prasidėjo privačiame sostinės Erudito licėjuje. Ten mokytojaudamas, didelį dėmesį skyrė integruotų pamokų organizavimui. Jo iniciatyva licėjuje atsirado Oskaro nominacija, kurią galėdavo laimėti pamokoje geriausiai pasirodę mokiniai.

G. Kaškelis dalyvavo standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo projekte. Išvertė leidinių apie senovės Romą, Viduramžius, kartu su kolegomis dirbo prie istorijos vadovėlio ir pratybų, skirtų 8-ų klasių mokiniams. Įgijęs praktikos Suomijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, diegė inovatyvias mokinių motyvacijos sistemas, o 2023-iaisiais kraštiečio pedagogo kandidatūra buvo pristatyta naujienų portalo „lrytas“ konkursui „Lietuvos metų mokytojas 2023“.

Liuksemburge moko ir lietuvius

Jau keletą metų iš Joniškio kilęs pedagogas dirba Liuksemburgo mokykloje. Tokių tarptautinių mokyklų Europoje yra 12, o mokykla, kurioje dirba Gražvydas – seniausia.

Mokykloje yra dešimt skirtingų kalbos sekcijų. Tarp jų – ir lietuvių kalbos sekcija. Lietuvis dirba ir moko jaunuolius anglų kalba, taip pat dirba ir vienoje mažoje klasėje. Ten jis kalba gimtąja lietuvių kalba.

Gyvendamas Liuksemburge, vyras įsitraukė į lietuvių bendruomenės veiklą ir aktyviai joje dalyvauja, moko lietuvių vaikus šeštadieninėje lituanistinėje mokykloje „Avilys“. Joje veikia joniškiečio įkurtas medijų klubas. Jo įkūrėjas stengiasi supažindinti jaunus žmones su savo pomėgiais – fotografija, kolekcionavimu, medijų formomis, į veiklas taip pat integruojamos lietuvių kalbos ir istorijos pamokos.

Su lietuviais mokiniais G. Kaškelis susitinka ne tik šeštadieninėje lituanistinėje mokykloje, bet ir Europos I mokykloje. Joje mokosi maždaug 80–90 lietuvių. Mokykloje gyvuoja tradicija – kasmet pasidaryti nuotrauką. Mokiniai atsineša atributikos su lietuvių simbolika – trispalve, pasipuošia tradiciniais rūbais. Minimos tradicinės lietuvių šventės, su savo šalies papročiais ir tradicijomis lietuviai supažindina kitų šalių atstovus. Taip puoselėjama lietuvybė, buriami ten gyvenantys kraštiečiai.

Mokykloje be mobiliųjų telefonų

Mokykloje, kurioje dirba Gražvydas, buvo priimtas sprendimas mažesnėse klasėse atsisakyti mobiliųjų telefonų, taip ribojant jų naudojimą. Atėję į mokyklą, mokiniai turi pasidėti mobiliuosius telefonus į spinteles. Tik pasibaigus pamokoms galima juos pasiimti.

Jei ši taisyklė būna sulaužoma pirmą kartą, tuomet iš mokinio paimamas telefonas ir atiduodamas po pamokos. Nusižengus antrą kartą, raštišką įspėjimą gauna mokinio tėvai. Padarius nusižengimą trečią kartą, mokinys suspenduojamas. Mokiniai laikosi taisyklių ir jų stengiasi nepažeidinėti.

Norėdami išeiti iš pamokos, mokiniai turi parodyti tėvų raštelį, kuris pateisina išėjimo iš pamokos faktą. Mokytojai iš pamokų mokinių ankščiau neišleidžia. Yra apsauga, kuri saugo mokyklos teritoriją. Be rimtos ir tėvų pateisinamos išėjimo iš mokyklos priežasties, ji taip pat mokinių neišleis.

Pomėgiai – mokomoji priemonė pamokose

Istorijos ir socialinių mokslų mokytojo teigimu, šiuolaikiniai mokiniai mėgsta patys atrasti įdomiausius temos dalykus. Jie aktyviai domisi archeologiniais tyrinėjimais ir jų metu pastebėtais atradimais. Ugdydamas gebėjimą mąstyti, Gražvydas pamokose naudoja įvairius aktyvius ugdymo(si) metodus. Kai kuriuos iš jų naudoja ir kitos Vakarų Europos ugdymo įstaigos.

Siekdamas supažindinti jaunuolius su istoriniais įvykiais, jų reikšme dabartiniam pasauliui, G. Kaškelis pasitelkia ir savo pomėgį – fotografiją. „Domiuosi fotografijos istorija. Kai kalbame apie 18–19 amžiaus atradimus, dalinuosi žiniomis, atsinešu 60-ies metų senumo fotoaparatą, leidžiu mokiniams jį išbandyti, supažindinu su jo veikimo principais. Kolekcionuoju senus pinigus, kuriuos pamokose rodau mokiniams. Manau, kad tai puikus būdas per savo asmeninę patirtį ir hobius mokinius sudominti istorija“, – pasakoja mokytojas.

Kraštiečiui – Joniškio garbės ambasadoriaus vardasRajono taryba savo sprendimu mokytojui G. Kaškeliui suteikė Joniškio garbės ambasadoriaus vardą. Jo kandidatūrą svarstyti pateikė Joniškio r. savivaldybės tarybos narė, Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokytoja Vilija Bartašienė, subūrusi gimnazijos alumnus ir su jais nuolat palaikanti ryšius. Tam, kad kraštiečiai retkarčiais sugrįžtų ne tik į gimnaziją, bet ir į gimtąjį miestą.

Ji apibūdina pedagogą kaip aktyvų, iniciatyvų, kūrybingą kraštietį, kuris nuolat palaiko ryšius su mokykla ir gimtuoju kraštu. Tikimasi, kad Liuksemburge gyvenantis ir dirbantis G. Kaškelis atstovaus Joniškiui, prisidės prie rajono savivaldybės įgyvendinamų kultūros, švietimo, jaunimo užimtumui skirtų iniciatyvų, konsultuos jaunuolius, planuojančius studijuoti ar dirbti Liuksemburge, garsins Joniškio kraštą.

Liuksemburge gyvenantis joniškietis G. Kaškelis yra sakęs: „Labai myliu Lietuvą. Labai džiaugiuosi, kad esu lietuvis. Didžiuojuosi ir stengiuosi lietuviškumą ir meilę savo Tėvynei perteikti čia.“ Ir tą meilę rodo ne žodžiai, o Gražvydo prasmingi ir su nuoširdžiu atsidavimu atliekami darbai.