Joninės Elektrėnuose: prieš vėją nepapūsi

Joninių naktį Elektrėnuose netrūko nei vandens, nei ugnies. Liūtis, žaibai ir Perkūnas – kaip tikras vyriausias Lietuvos dievas – gausiai į pasiilgtą šventę susirinkusius žmones išvaikė. Renginio organizatoriai nebeuždegė laužo, honorarus gavusiems at­likėjams nebereikėjo koncertuo­ti, prekybininkų patiekalai buvo praskiesti vandeniu.

Užlieta buvo įgarsinimo aparatūra – palapinės nepadėjo. Vis dėlto, Joninių šventė, nors ir trumpai, bet vyko. Ir laužas neliko nesudegintas. Pasibaigus liūčiai, prie laužo vakarojo jaunimas.
Meninę programą apie aštuntą valandą vakaro pradėjo folkloro ansamblis „Runga“. „Nepaisant civilizacijos, Rasų ir Joninių naktis ateina su paslaptimi ir stebuklais. Joninių naktis – trumpiausia naktigonės nak­tis, jaunystės naktis…“ ,- ant scenos atlikėjai deklamavo eiles, o lipdami naujojo amfiteatro laiptais į sceną su degančiais fakelais rungiečiai pagal „Kupolė rožė, kupolijėlė“ melodiją pradėjo vasaros saulėgrįžos laiką. Fakelai buvo sustatyti į specialų ąžuolų vainiką deglams ir liepsnojo tol, kol gamta leido. O

koncertuoti gamta leido tik saviškiams. Po „Rungos“ (vad. Vita Norkūnienė) koncertavo ansamblis „Konkordas“ (vad. Adolfas Blaževičius) ir tuo šventė pasibaigė. Prekybininkai sakė, kad žmonės taip išsigando gamtos stichijos, kad namo puolė tarsi nuo kokios atominės elektrinės sprogimo. Kultūros centro darbuotojai, žliaugiant liūčiai, nuleidinėjo scenos stogą, vieni prekybininkai skubėjo kraustytis daiktus, kiti savo palapines paliko iki rytojaus. Malonumas koncertuo­ti atimtas buvo iš grupių „Kitava“, „Bernužėliai“, atlikėjo Alano Chošnau, o švenčių išsiilgę elektrėniškiai neteko malonumo koncerto pasi­klausyti ir pašokti.
Anksti ryte po audros naujosiose švenčių erdvėse darbavosi seniūnijos ir kavinės „Perkūnkiemis“ darbininkai. Vieta atrodė, kad vakar nebuvo nei šventės, nei audros. Liko tik prisiminimai apie pasiruošimą šventei ir…Vyriausybės nurodymus, kaip šventes švęsti. Dėl prekybos maisto produktais administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius pakomentavo: „Atkreipiame dėmesį į tai, kad Vyriausybės nutarimas draudžia prekiauti maistu ir gėrimais renginių vietose. Leidime organizuo­ti renginį yra apibrėžta Elektrėnų miesto Joninių šventės vieta – tai yra amfiteatras, esantis Draugystės g. 30, Elektrėnų mieste. Renginio vietoje – amfiteatre – jokia prekyba nevyko, ji vyko už renginio teritorijos ribų. Todėl Vyriausybės nutarime nurodytas draudimas nebuvo pažeistas. Džiaugiuosi, kad žmonės maistu ir gėrimais mėgavosi atsakingai ir tikiuosi visi liko patenkinti ir sveiki“.
Moralas: tiek vienos valdžios nurodinėjimas, kaip šventes švęsti, tiek kitos valdžios geri norai žmo­nėms suteikti džiaugsmo, atsiremia į seną liaudies išmintį: prieš vėją nepapūsi. Todėl nors Elektrėnuose buvo rasta būdų, kaip žmones pamaitinti ir leisti išgerti, valdžios gerus norus su ugnimi, vandeniu ir vėju sumaišė gamta. Tiems žmonėms, kurie nepaliko nesukūrento Joninių laužo, maudėsi ežere ir dainavo iki ryto, trumpiausia metų naktis ilgai liks atmintyse. Kaip ilgai atmintyje šios Joninės liks ir Elektrėnų kultūros centro darbuotojams, kurių šventės pasiruošimo triūsą nuplovė vanduo ir išsklaidė vėjas.

Julija Kirkilienė