Jonavos miesto seniūnė E. Pinkevičienė: miestas turi būti įvairus

Trejus metus Jonavos miesto seniūne dirbanti Eglė Pinkevičienė sako, kad gyvenimo kokybė ir patogumas mieste priklauso nuo daugelio dedamųjų – mokyklų ir darželių patogaus tinklo, galimybės aktyviai leisti laisvalaikį ar net... medžių.

Seniūnė taip pat pastebi, kad patys jonaviečiai galėtų aktyviau burtis į bendruomenes, teikti projektus ir keisti savo gyvenamąją aplinką. Juolab, kad instrumentų tam išties yra. Antra vertus, didelė vertybė ir pats miesto žmonių bendruomeniškumas.

Pokalbis su E. Pinkevičiene – apie problemas, dėl kurių į ją kreipiasi miestiečiai bei prioritetus kitiems metams.

Seniūne, ar dažnai gyventojai varsto jūsų kabineto duris?

Duris varsto retai, tačiau telefonu skambina išties dažnai. Kartais žmonės kreipiasi dėl rimtų reikalų, informuoja, kad kažkas nutiko mieste ir reikia komunalininkų rankų. Tačiau visame skambučių sraute, žinoma, pasitaiko ir keistų dalykų.

Tarkime, skambina, kad kaimynų bute per garsiai atliekamas remontas. Man rodosi, kad kaimynystė visų pirma ir yra apie susikalbėjimą ir pasikalbėjimą, todėl patariu žmonėms paprasčiausiai pasikalbėti su kaimynu. Mandagiai paprašyti, kad, pavyzdžiui, tam tikromis valandomis netriukšmautų.

Kai pradėjau dirbti seniūne mane nustebino miesto gyventojų skambučių srautas. Kartais atrodo, kad žmonės net nesistengia patys paieškoti informacijos internete ir skambina mums. Pavyzdžiui, klausia kaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ši funkcija mums nė nepriklauso, be to, visa informacija išties pateikiama viešoje erdvėje. Suprantu, jei ją sunku rasti vyresnio amžiaus žmogaus, tačiau dėl panašių klausimų kreipiasi ir jauni.

Miesto ir kaimo seniūnas – skiriasi?

Taip. Kaimo seniūnas yra arčiau savo seniūnijos gyventojų, jis – tarsi nuodėmklausys. Mieste kitaip, nes ir teritorija didesnė, ir žmonių gerokai daugiau.

Esate minėjusi, kad daugiabučių kaimynai tarpusavyje dažnai nesusikalba dėl bešeimininkių gyvūnų.

Vieni žmonės yra bešeimininkių gyvūnų mylėtojai. Jie juos šeria po balkonais, per langą. To daryti negalima ir už tai numatyta atsakomybė, taip besielgiantys žmonės yra baudžiami. Jei žmogus nori rūpintis gyvūnais – jis turi kreiptis į seniūniją prašydamas įrengti šėryklą. Jų Jonavoje yra jau tikrai nemažai.

Kai ji įrengiama – jos atsiradimą iniciavęs žmogus tampa tarsi bešeimininkių kačių šeimininku. Jis turi rūpintis, kad šėryklą būtų tvarkinga, kad joje besimaitinančios katės būtų sterilizuotos ir vėl sugrąžintos į tą pačią vietą, iš kur ir buvo pagautos.

Tačiau tada atsiranda kita pusė – to paties daugiabučio gyventojai, kurie nusiteikę kategoriškai ir sako, kad jų kieme šėryklos nereikia.

Bendraujant su žmonėmis man kartais atrodo, kad gyvūnų mylėtojų ir jų nemylėtojų konfliktai yra tarsi užprogramuoti, kad kitaip niekada ir nebus. Tačiau apibendrintai – taip, šėryklos gyventojų prašymu ir toliau bus įrenginėjamos, bešeimininkės katės iš miesto stebuklingai neišnyks, tačiau reikia pagal galimybes mažinti jų populiaciją.

Taip pat atkreipčiau dėmesį į tai, kad šėrykloms vieta yra renkama atsakingai – jos neįrenginėjamos tiesiog po balkonais ar prie pat daugiabučių, o kiek nuošaliau.

Dar viena jautri tema – medžiai.

Dėl medžių irgi sulaukiame gyventojų skambučių bei prašymų juos nupjauti arba nugenėti. Jonaviečiai skundžiasi ne tik prie namų augančiais medžiais, tačiau ir medžiais kapinėse.

Dėl medžių genėjimo sprendimus priima bendrovės „Jonavos paslaugos“ apželdinimo specialistai. Su visa pagarba jonaviečiams, tačiau kaip nebūnant apželdinimo specialistu gali išmanyti apie medžių genėjimą? Nepaliksi juk medžio su trimis šakomis, kaip kartais mūsų prašo.

Žmonės kelia problemas dėl to, kad prie daugiabučio augantys medžiai yra per arti, per dideli ir užstoja šviesą. Nors pagal galiojančias higienos normas šviesos pakanka, tačiau gyventojai jos nori daugiau. Tai suprantama, tačiau mes negalime dėl to kirsti sveiko didelio medžio.

Prisiminkime dar sovietmetį arba nepriklausomybės pradžią, kai medžiai buvo sodinami chaotiškai ir bet kur. Gimė sūnus? Kieme pasodinsiu ąžuoliuką. Duktė? Tegul auga liepaitė. Laikas ėjo, o ąžuoliukai bei liepaitės tapo brandžiais ąžuolais ir liepomis. Kadangi buvo sodinti per arti daugiabučių namų – šiandien ir turime tokią situaciją.

Kalbant apie kapines – vien dėl to, kad krenta lapai ar spygliai, irgi negalime pjauti brandžių ir sveikų medžių.

Kokia situacija su medžių sodinimu yra dabar? Jei daugiabučio gyventojų šeimoje gimė sūnus – kieme ąžuoliuko pasodinti negalima?

Ne. Jei šeima nori sodinti medį – turi kreiptis į seniūniją. Mes, pasitarę su miesto architektais ir pagal želdynų tvarkymo taisykles priimame sprendimą: galima sodinti ar ne bei kur.

Seniūne, minėjote, kad jums skambina daug žmonių. Tačiau tai, matyt, nėra blogai – vadinasi, žmonėms rūpi aplinka, kurioje jie gyvena.

Sutinku, kad rūpi. Tačiau man visuomet norėtųsi ir kitokio žmonių aktyvumo – ne tik telefono skambučio, ne tik prašymo ar kartais net reikalavimo. Kad mieste būtų patogu ir gera gyventi neužtenka tik biudžeto pinigų ir niekada nebus taip, kad jų užteks absoliučiai visiems.

Bet yra „bet“.  Jonavos mieste veikia aktyvi Kęstučio ir Birutės gatvių bendruomenė, kurie rašo projektus, rūpinasi savo aplinka. Už projektines lėšas jie įsigijo inventorių sportui, o štai pavasarį pamatysime šiose gatvėje žydinčius krokus.

Labai norėčiau, kad daugiau jonaviečių burtųsi į bendruomenes, teiktų pasiūlymus, dalyvautų projektuose. Bendruomeniškumas, man atrodo, labai svarbu. Juk gyvename mieste, vieni šalia kitų. O mes, miesto seniūnija, visuomet esame už bendradarbiavimą su bendruomenėmis.

Kalbant apie miesto gyventojų keliamus klausimus, dar išskirčiau suoliukus prie daugiabučių. Yra grupė gyventojų, kurie nori, jog prie laiptinės stovėtų suoliukai. Tačiau, kai yra suoliukas, kita grupė gyventojų kelia problemą: vakarais ten būriuojasi netinkamos kompanijos, būna ir triukšmo.

Tų suoliukų, kurie jau yra įrengti seniau, mes neardome, tačiau naujų taip pat neįrenginėjame. Manau, kad mieste yra poilsio erdvių, kur galima ne tik pasivaikščioti, tačiau ir pasėdėti.

Kokie kitų metų prioritetiniai darbai?

Tęsti daugiabučių kiemų atnaujinimą. Juos tvarkome pagal savivaldybės tarybos patvirtiną planą, o miesto gyventojams šis klausimas labai svarbus. Svarbiausias akcentas – atnaujinus kiemus padaugėja stovėjimo vietų automobiliams.

Taip pat kiekvienais metais įrengiame po naują laisvalaikio zoną. Tai gali būti erdvė vaikams, sportui. Beje, artėja laikas, kai teks atnaujinti mieste esančius treniruoklius, mat kai kurie jau susidėvėję.

Jūsų nuomone, koks turi būti miestas, kad jame gyventi būtų patogu?

Įvairus. Visų pirma, čia patogu gyventi jaunoms šeimoms, auginti vaikus, nes greta yra mokyklos ir darželiai, kur nereikia laukti ilgose eilėse.

Pernai Jonava išrinkta sportiškiausiu miestu ir manau, kad tikrai ne šiaip sau. Vien mieste yra apie 33 kilometrai pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengti sporto treniruokliai, kuriais žmonės aktyviai naudojasi.

Manau, kad mieste turi būti visko – pradedant patogiai išdėstytais prekybos centrais, infrastruktūra ir baigiant kultūros renginių pasiūla. Žinoma, Jonavos išskirtinumas, lyginant su kitais miestais, – esame greta Kauno, tad nemažai žmonių Kaune dirba, lankosi Kauno renginiuose ir kavinėse.

Aš pati Jonavos nekeisčiau į jokį kitą miestą. Man čia gyventi ir gera, ir patogu.