Jonavoje – naujas gatvės meno kūrinys: į miestą sugrįžo poetas P. Vaičiūnas

Rimkų mikrorajone, Chemikų gatvėje 25A, senas šilumos punktas virto meno sala po atviru dangumi. Nuo pastato sienos žvelgia poetas, dramaturgas, vertėjas – kraštietis Petras Vaičiūnas. Vos už kelių žingsnių – ir jo vardu pavadinta gatvė. Simboliškai poetas tarsi grįžta į miestą: ne paminklu, o šiuolaikiniu menu. Šis kūrinys – viena iš dovanų miestui, minint Jonavos 275-ąjį gimtadienį.

Gatvės menas pasakoja istoriją

Gatvės meno kūrinys spalviškai įkomponuotas prie aplinkos – greta esančių renovuotų daugiabučių. Iš vienos pastato pusės – P. Vaičiūno portretas, iš kitos – stilizuotas laikrodis ir poeto eilėraščio fragmentas.

„Ar girdi, ką mums laikrodis eidamas sako? Kad ne jis už gyvenimo mirksnį atsako“, – šios P. Vaičiūno eilutės pasirinktos neatsitiktinai. Jos primena, kad laikas nėra mūsų šeimininkas, o tik fonas tam, ką renkamės veikti, kurti, mylėti. Poeto žodžiai akimirkai sustabdo: kad primintų – patys atsakome už tai, kaip gyvensime.

Darbo autorius, tapytojas Arminas Raugevičius sako, kad gatvės menas yra daugiau nei tik puošmena – tai istorijų pasakojimas, miesto ir žmonių santykio kūrimas: „Gatvės menas – tarsi galerija, perkeliama žmonėms po langais. Jis kalba apie tai, kas mums svarbu – kultūrą, atmintį, tapatybę. Menas padeda prisiminti.

Kai kūrinys pasiekia visus, net tuos, kurie niekada neužsuktų į paveikslų galeriją, su juo atsiranda kitoks santykis. Atsiranda ir naujas diskursas – žmonės pradeda kalbėti, diskutuoti. Galiausiai vieta, kurioje yra toks kūrinys, tampa ir traukos centru, žmonės po truputį įsimyli erdvę. Gatvės menas transformuoja aplinką.“

Tai ne pirmas A. Raugevičiaus gatvės meno projektas Jonavoje – anksčiau jis su kolega Karoliu Grubiu ant Jonavos ligoninės gimdymo skyriaus sienos perkėlė dailininko Remigijaus Januškevičiaus paveikslą „Gyvybės sala“.

Kūrinys – ne vienkartinis eksperimentas

Pasak UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus Jono Kaminsko, šis kūrinys – ne vienkartinis eksperimentas, bet kryptinga iniciatyva.

„Šie senieji pastatai nuo seno priklauso mūsų įmonei. Dalis jų miestui grožio tikrai neprideda, bet mes juos po truputį atnaujiname. Ir tuo pačiu – suteikiame naują veidą. Gatvės menas leidžia šiai erdvei atgimti. Tai – mūsų indėlis ne tik į Jonavos jubiliejų, bet ir į gražesnio, jaukesnio miesto ateitį“, – teigia J. Kaminskas.

Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius akcentuoja, kad tokios iniciatyvos turi išliekamąją vertę.

„Švęsdami Jonavos 275-ąjį gimtadienį ypač džiaugiamės tuo, kad miesto įmonės įsitraukia ir prisideda prie šventės – dovanodamos miestui tai, kas turi prasmę ir išliekamąją vertę. Vienas tokių pavyzdžių – piešinys, kuriame įamžintas mūsų kraštietis, kūrėjas P. Vaičiūnas.

Tokios iniciatyvos ne tik puošia miestą, bet ir primena jo istoriją. Ir tai – tik viena iš daugelio dovanų, kurias jonaviečiai dar išvys iki miesto gimtadienio“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Vienas iškiliausių lietuvių literatūros veikėjų

Šiemet minimos 135-osios P. Vaičiūno gimimo metinės. P. Vaičiūnas – poetas, dramaturgas, vertėjas, gimęs 1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos rajone. Jis buvo vienas iškiliausių XX a. pradžios lietuvių literatūros veikėjų, priklausęs tai pačiai kartai kaip Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Binkis.

​P. Vaičiūnas buvo ir vienas besiformuojančio profesionalaus lietuvių teatro organizatorių bei vadovų, vėliau pirmasis jo dramaturgas. Menininko kūrybinėje biografijoje – daugiau kaip 20 pjesių, per 20 dramų, išleistos poezijos knygos ir dešimtys į lietuvių kalbą išverstų kūrinių teatrui, tarp kurių – Knuto Hamsuno, Frydricho Šilerio, Henriko Ibseno, Gergarto Hauptmano, Oskaro Vaildo ir kitų.

P. Vaičiūno balsas girdėjosi ne tik scenoje, bet ir spaudoje, viešajame gyvenime. Menininko eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ anuomet tapo kone tautiniu manifestu – kūriniu, kuris daugeliui prilygo antrajam Lietuvos himnui.