Jonavoje apsigyvenę sirai pajuto unikalaus projekto naudą

Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir Europos tarybos plėtros banko (CEB) bendradarbiavimas davė apčiuopiamų vaisių: per šį banką projektui „Pabėgėlių integracijos skatinimas“ iš Migrantų ir pabėgėlių fondo skirtomis lėšomis buvo atnaujintas Ruklos kultūros centras ir nupirkti keli butai Jonavos mieste.

Viename šių butų neseniai apsigyveno siro Abdulrazzak Awf šeima. Nuo karo savo šalyje pabėgę sirai jau kurį laiką gyvena Jonavoje, išmoko lietuvių kalbą ir neslepia, kad jiems suteikta pagalba – neįkainojama.

Projekto tikslas - spartinti integraciją

Kaip pasakoja Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Jolita Gumaniukienė,  Jonavoje įgyvendintas projektas – bene vienintelis toks Lietuvoje, kai pabėgėlių integracijai reikalingos lėšos gautos bendradarbiaujant savivaldai ir CEB.

Tačiau paaiškinti drąsų Jonavos rajono savivaldybės žingsnį nėra sunku – jos teritorijoje, Rukloje, yra įsikūręs Pabėgėlių priėmimo centras, kurio gyventojai neretai nusprendžia savarankiškai apsigyventi pačioje Rukloje arba Jonavoje.

„Savivaldybė, norėdama prisidėti prie sklandžios pabėgėlių integracijos, parengė projektą, kuris leido gauti finansavimą ne tik būstų įsigijimui, bet ir Ruklos kultūros centro atnaujinimui.

Jame planuojame organizuoti įvairius renginius, veiklas, kuriose dalyvautų tiek vietiniai miestelio gyventojai, tiek pabėgėliai. Tikimasi, kad taip skatinamas tarpusavio ryšys prisidės prie greitesnio užsieniečių integravimosi mūsų valstybėje“, – apie projekto įgyvendinimą pasakojo J. Gumaniukienė.

Atnaujintas kultūros centras Rukloje atidarytas šių metų pavasarį. Tąsyk atidaryme dalyvavo ir CEB banko valdytojo pavaduotojas Tomáš Boček, kuris susitiko su rajono valdžios atstovais, apžiūrėjo Jonavos miestą.

Svečias padėkojo Jonavos savivaldybei už dalyvavimą projekte ir pasidžiaugė, kad Lietuva, sąlyginai nauja ES valstybė, sutinka priimti pabėgėlius.

 Jau turi nuomininkus

Jonavos rajono savivaldybė jau nupirko 4 butus pabėgėliams, netrukus turėtų įsigyti ir 5-ąjį – kol kas nėra baigtos jo pirkimo procedūros. Būstai užsieniečiams patikėti nuomos sutartimi. Ji yra neterminuota, o po penkerių metų nuomininkai turės teisę įsigyti tuos pačius butus už rinkos kainą

Nuomininkus savivaldybei atsirinkti padėjo katalikiška labdaros organizacija – „Caritas“. Ji jau ne vienus metus lydi Lietuvoje įsikurti bandančius pabėgėlius.

„Nuomininkus turime visiems 5-iems butams. Kadangi „Carito“ darbuotojai pažinojo ne vieną pabėgėlį, kuris siekė integruotis mūsų mieste, surasti nuomininkus nebuvo sudėtinga. Džiaugiamės, kad parinktos šeimos, dar iki mūsų pasiūlymo įsikurti savivaldybės būstuose, savarankiškai dėjo dideles pastangas tam, kad jų integracija būtų sėkminga – patys nuomojosi butus, darbinosi, mokėsi lietuvių kalbos“, – sakė J. Gumaniukienė.

Viename savivaldybės bute jau apsigyvenusi siro Abdulrazzak Awf šeima į Lietuvą atsikraustė prieš trejus metus. Per tą laiką tiek pats Abdulrazzak Awf, tiek jo žmona išmoko lietuvių kalbą, o dabar jos sėkmingai moko ir savo atžalas. Tačiau net ir prakalbus lietuviškai, susiradus darbą, užtikrinantį pajamas, sirams nebuvo lengva išsinuomoti būstą – be to, kad ne visi žmonės norėjo išnuomoti savo turtą užsieniečiams, nemenkų problemų kėlė ir aukštos nuomos kainos.

„Mūsų šeimą sudaro 5 asmenys. Vienas vaikas dar neturi net dvejų metų, tad ir pinigų reikia nemažai, o nuoma bei užmokestis už visas paslaugas atimdavo didelę dalį mūsų lėšų. Tai kėlė nemenkų problemų. Dabar gavome galimybę apsigyventi tvarkingame būste, už kurio nuomą mokėsime mažiau, todėl galėsime lengviau atsikvėpti.

Ramina ir tai, kad nuomos sutartis nėra trumpalaikė. Kaskart, kai turėdavome ieškoti kito būsto, susidurdavome su žmonių nepasitikėjimu – jie įtariai žiūrėdavo į užsieniečius ir dažniausiai sakydavo, kad nenuomos mums buto, nes mes ne lietuviai“, – pasakojo siras.

Mato savo ateitį Jonavoje

Paklaustas, ar niekada negalvojo įsikurti kitame mieste, Abdulrazzak Awf nė negalvodamas pateikia neigiamą atsakymą.

„Mums patinka Jonavoje. Jau pripratome čia ir nenorime išvykti niekur kitur. Miestas gražus, žmonės malonūs, džiaugiamės gerais kaimynais. 

Žinoma, kartais, kaip ir visur, sutinkame tokių, kurie stebisi žmonos galvos apdangalu ar pasako kažką negražaus, bet blogų žmonių yra visur – ir Sirijoje, ir Lietuvoje“, – teigė vyras.

Abdulrazzak Awf neslepia, kad jo šeima jaučia gimtosios šalies ilgesį, tačiau Sirijoje likę artimieji neleidžia abejoti – grįžimas į gimtinę būtų pragaištingas.

„Sirijoje liko mano mama, tėtis. Mes bendraujame su ten gyvenančiais draugais, giminėmis ir puikiai žinome, kad padėtis Sirijoje – baisi. Ten nuolat žūsta žmonės.

Prieš išvykstant iš ten, mano koja buvo sužalota bombos. Ir iki šiol, net po atliktų operacijų, nevaldau jos taip, kaip turėčiau. Norint atstatyti kojos funkcijas, reikės atlikti dar vieną operaciją. Tačiau koja liko kaip skaudus prisiminimas apie tai, kokius baisumus matėme Sirijoje“, – kalbėjo Abdulrazzak Awf.

Dėkojo Lietuvai

Klausantis siro pasakojimo buvo galima išgirsti ne vieną gražų žodį, skirtą Lietuvai. Tačiau pokalbio pabaigoje jis net kelis kartus paprašė padėkoti šios šalies gyventojams: „Kai atvykome į Lietuvą, jautėme baimę, nes viskas, ką žinojome apie šią šalį buvo tai, kad jos krepšininkai puikiai žaidžia krepšinį. Dabar mes čia jaučiamės kaip namie.

Norime nuoširdžiai padėkoti „Carito“ darbuotojams, kurie padeda pabėgėliams, ačiū sakome ir Jonavos rajono savivaldybei – kai reikėjo parengti dokumentus būsto nuomai, buvome maloniai sutikti ir mums viskas buvo paaiškinta“.

Jonavos rajono savivaldybės administracija sutartį su CEB pasirašė 2017 metais. Per šį banką projektui „Pabėgėlių integracijos skatinimas“ iš Migrantų ir pabėgėlių fondo skirta 600 tūkst. eurų. Prie ženklios CEB dotacijos Jonavos rajono savivaldybė prisidėjo 163 tūkst. eurų.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė