Jo Didenybės krepšinio kelias į Šiaulius

Ar atspėtumėte, kuo Šiauliai gali didžiuotis, ko neturi kiti Lietuvos miestai? Į knygą sugulusia krepšinio istorija! Sporto istoriko Arūno Petraičio „9 Šiaulių krepšinio dešimtmečiai“ pasakoja šios lietuvių dievinamos sporto šakos raidą nuo 1922-ųjų iki pat šiandienos. Joje – daugybė netikėtų faktų, negirdėtų istorijų, iliustruotų archyviniais kadrais. „Šiaulių krepšinio entuziastai nusipelnė tokio atminimo“, – rašo autorius.

Paminklas Šiaulių ir Lietuvos krepšiniui

Leidinys apie miesto krepšinį praeitą savaitę pristatytas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje. Šiauliečiui rašytojui ši knyga jau trečioji jo bibliografijos sąraše. Dvi knygas apie kultūrizmą parašęs sporto žurnalistas rengia ir ketvirtąją – apie futbolą. Antrąja religija laikomas krepšinis, pasirodo, tinkamo rašytojų dėmesio iki šiol nebuvo sulaukęs.

„Apie tai nebuvo parašyta. Nežiūrint į tai, kad devyni dešimtmečiai praėjo, tačiau tokios susistemintos medžiagos nebuvo. Ir prieš porą metų aš pagalvojau, kad jeigu jos nėra, o laikas bėga, tai gal išvis ta knyga negims... Kadangi turiu patirties, rašydamas kultūrizmo knygas, pamaniau, kad galiu priimti iššūkį ir įgyvendinti šį projektą. Leidinio apie krepšinį, kuris apimtų ir moterų, ir vyrų sportą, kiti miestai tikrai neturi“, – savo idėjos užuomazgas prisimena A. Petraitis.

Bet prisiimti visų laurų autorius neketina. Pasak jo, tai būtų nesąžininga: „Be krepšinio bendruomenės pagalbos tikrai tas projektas nebūtų tapęs įmanomas, nes surasti tiek daug įvairios medžiagos nebūtų įmanoma, jei žmonės geranoriškai nebūtų atvėrę savo archyvų. Aš juos įvardyčiau net knygos bendraautoriais, nes be šios pagalbos knyga stokotų autentikos.“

Nors pirmieji puslapiai dabartin sugrąžina praeities įvykius, kurių liudininkai jau ilsisi ramybėje, autorius džiaugiasi 60 metų senumo įvykius galėjęs išgirsti ir aprašyti dar iš pirmųjų lūpų. „Turėjau galimybę pakalbinti kai kurių įvykių, vykusių, pvz., 1958 m., gyvus liudininkus. Tai Evaldas Jankauskas, Raimundas Dundulis ir Juozas Gudavičius. Jie žaidė legendinėje Šiaulių komandoje“, – neslepia džiaugsmo autorius.

Krepšinio pradžia – spaudžiant šaltukui

Krepšinio pradžia Lietuvoje laikytini 1922 m., o Šiauliuose – 1925 m., kai čia pirmą kartą vyko Šiaulių apskrities pirmenybės. Tąkart jose žaidė tik dvi komandos – „Makabi“ (žydų komanda) ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) Šiaulių skyriaus komanda. Rezultatas šiais laikais atrodo tiesiog neįtikėtinas – 23:0 LFLS naudai. Sąlygos krepšiniui žaisti buvo varganos: „Jie žaidė lauke, nes tuo metu patalpų krepšiniui žaisti nebuvo. Žaidė lapkričio mėnesį, kai lauke buvo 10 laipsnių šalčio. Toks buvo krepšinis 1925 m.“

A. Petraičio knygoje gausu mažai kam žinomų faktų. Įdomu tai, kad tais pačiais metais Rygoje vykusiose tarptautinėse varžybose Lietuvos rinktinei atstovavo net du šiauliečiai – B. Norvaiša ir
S. Kumpis. Kitas neįtikėtinas faktas – žaidėjų universalumas. Šiandien pelningais kontraktais besimėgaujantys krepšininkai visą savo laiką atiduoda šiai sporto šakai, o XX a. pradžioje į krepšį mėtantys sportininkai užsiimdavo ir futbolu, ir stalo tenisu, ir sunkumų kilnojimu…

Beje, naujai atsiradusiam krepšiniui prasibrauti į lietuvių širdis buvo sunku, mat didžiausias dėmesys tuomet skirtas futbolui. Anot A. Petraičio, krepšinis galėjo būti tik penketuke. Iš pradžių manyta, kad juo užsiimti nevyriška. „Futbolas atrodė toks vyriškesnis sportas, kur gali grubiau sužaisti, o krepšinyje viskas atrodė inteligentiškai“, – sako autorius, kurio išleistoje knygoje rašoma, kad pirmosios krepšinį išties ėmė žaisti moterys (1922 m.).

Istoriniai metai Šiauliams – 1994-ieji

Prabėgus beveik dvidešimčiai metų nuo krepšinio vystymosi šalyje, dar tikrai negalėjome vadintis krepšinio valstybe. Net ir laimėję 1937, 1939 ir 1938 m.
Europos vyrų ir moterų krepšinio čempionatus. Šalį valdė futbolas, trūko vietų, patalpų žaisti krepšinį. Tiesa, Šiaulių valstybinė berniukų gimnazija (dabartinė Juliaus Janonio gimnazija, – aut. past.) tuomet buvo „tikra krepšinio oazė“.

Septintajame dešimtmetyje „Vietinio ūkio valdyba“, vėliau tapusi „Šarūnu“, krepšiniui Šiauliuose suteikė paspirtį. Ji sužaidė pirmąsias tarptautines krepšinio rungtynes su Rumunijos komanda. O Šiaulių ekipoje tuomet žaidė išskirtinis talentas – Rimondas Imenavičius, buvęs ir Lietuvos rinktinės nariu. „Jis buvo neeilinė asmenybė Šiaulių krepšinyje. Pirmasis Šiaulių krepšininkas, kuriam suteiktas TSRS sporto meistro vardas“, – pasakoja A. Petraitis.

Dar toliau į priekį krepšinis Šiauliuose žengė, susikūrus 4-osios Kelių statybos valdybos komandai. „Ta komanda, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, suvaidino turbūt lemiamą vaidmenį, vystantis profesionaliam Šiaulių krepšiniui. Jis įgavo naują pagreitį ir beliko tik sulaukti, kada taps toks profesionalus“, – sako autorius. Kol miesto komanda gavo „Šiaulių“ pavadinimą, jį pakeitė net tris kartus: buvo „Statyba“, „Tauras“, „Kelininkas“.

Įsimintina data neabejotinai laikomi 1994-ieji, kai Šiaulių klubas buvo priimtas į 1993 m. įsikūrusią Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Kryžiaus kelius dėl patekimo į aukščiausią lygą tuomet teko eiti Adomui Klimavičiui. Nuvykęs į Plungėje rengtą posėdį, jis pasiekė, kad šalies krepšinio žemėlapyje vietą rastų Saulės miesto komanda.

Šiaulių žaidėjai ir treneriai – krepšinio elite

Krepšinio istoriją pateikiančioje knygoje galima rasti pasakojimų apie 54 valandas trukusią kelionę autobusu į varžybas Italijoje, apie rungtynių metu „Tauro“ sporto salėje ant parketo pasirodžiusią žiurkę… Ir vis dėlto bene smagiausia skaityti apie šiauliečių pasiekimus, kuriais komanda ir atskiri žadėjai gali didžiuotis. Štai Šiaulių klubo užaugintas Mindaugas Žukauskas iš 1996 m. olimpiados Atlantoje grįžo, pasidabinęs bronzos medaliu.

Neįmanoma pamiršti auksinio Lietuvos rinktinės žygio 2003-iųjų Europos čempionate, kuriame Lietuvai atstovavo net trys šiauliečiai: M. Žukauskas, Donatas Slanina, Antanas Sireika. Be to, Europos čempionių vardu gali pasigirti ir dvi šiaulietės sesės Aneta ir Jurgita Kaušaitės, kartu su rinktine 1998 m. lipusios ant nugalėtojų pakylos.

„Aš galvoju, kad krepšinio žmonės tikrai prisidėjo prie to, jog Šiauliuose atsirastų daug gerų dalykų. Mūsų gyvenime daug lemia ne pinigai, bet būtent žmonės. Krepšinis turėjo tuos žmones, kurie nuo 1925 m.
vystė savo mėgstamą sporto šaką ir, pažvelgus į ilgą laikotarpį, futbolas buvo priekyje turbūt penkiais žingsniais, o šiandien jis yra penkiais žingsniais už nugaros. Tai lėmė tie žmonės, kurie puoselėjo šį sportą, įdėjo energijos, meilės, pastangų, lėšų...“ – sako A. Petraitis.